Paroda veikia 2014 m. balandžio 4 d. – birželio 20 d. 

Paroda „Varnas varnui akies nekerta? Lietuvos politikai ir visuomeninis gyvenimas Adomo Varno (1879 – 1979) kūryboje“ pristato įžymaus lietuvių dailininko, tapytojo, grafiko, pedagogo Adomo Varno tapybos ir grafikos darbus, jo sukurtus pašto ženklus, pirmųjų  lietuviškų pinigų eskizus. Paroda atskleidžia, jog Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą fiksavęs dailininkas savo darbais – pašto ženklais ir banknotų eskizais – nuoširdžiai prisidėjo prie jaunos valstybės kūrimo, o šaržais nevengė pašiepti Lietuvos nepriklausomybe abejojančių politikų, visada likdamas ištikimas tautinės valstybės idėjai. 

1914 m. sukūręs pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus ir išspausdinęs juos žurnale „Vairas“, A. Varnas iš redaktoriaus Antano Smetonos sulaukė padrąsinimo ir toliau kurti charakteringus portretus. Daugiausia politinių šaržų gimė A. Varnui stebint lietuvių veikėjų pasisakymus 1917 m. birželio 9–17 d. Peterburge įvykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Pirmojo pasaulinio karo metu į Rusiją pasitraukę lietuviai stebėjo politinę situaciją, telkė bendruomenę, puoselėjo tautinę kultūrą ir pasinaudodami palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis, tikėjosi atkurti nepriklausomą valstybę. Nors Seime buvo susirinkę 330 lietuvių atstovų, tačiau A. Varnas įamžino tik pačius aktyviausius kalbėtojus. A. Varnas rėmė Lietuvos nepriklausomybės šalininkus, todėl pastarieji – advokatas Stasys Šilingas, istorikas, prof. Augustinas Voldemaras, advokatas Martynas Yčas, teisininkas Mykolas Sleževičius – šaržuose vaizduojami orūs ir išmintingi. Lietuvos nepriklausomybei nepritariančius socialistus ir bolševikus – ekonomistą Stasį Digrį, mokytoją Petrą Balį, rašytoją Jurgį Smalstį-Smolskį ir kitus  menininkas „papuošė“  velnio ausimis ir kanopomis. A. Varno sukurtus šaržus į vieną rinkinį „Ant politikos laktų“ sudėjo ir su šmaikščiais komentarais 1922 m. publikavo kun. visuomenės veikėjas, literatas Juozas Tumas-Vaižgantas. A. Varnas stengėsi pagauti šaržuojamų asmenų mimikas, nuotaikas, todėl paliko daugybę eskizų. Parodoje eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno baigtiniai kūriniai bei jų eskizai. Ekrane rodomos muziejaus fonduose saugomos A. Varno nuotraukos bei leidinyje „Ant politikos laktų“ publikuoti visuomenės veikėjų šaržai.  

Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1922 m. dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika. Nepaisydamas sutarties su pinigų spaustuve sąlygų – sunaikinti visus litų eskizus, bandomuosius vienpusius ir dvipusius atspaudus, A. Varnas dalį jų išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą. Ši nuo sunaikinimo išgelbėta „makulatūros“ dalis pateko į kolekcininkų bei muziejų rinkinius. Parodoje eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno sukurtų pirmųjų Lietuvos pinigų pavyzdžiai, banknotų projektų albumai bei pašto ženklai.  

Parodos organizatoriai 
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus