2006 02 15 – 2006 10 26 Paroda „Iš Lito istorijos“ 

Paroda „Iš Lito istorijos“ atskleidžia nacionalinės valiutos istoriją, nusidriekusią per XX amžių iki šių dienų. Parodoje – pirmosios Lietuvos Respublikos monetos ir banknotai, jų eskizai, projektai, bandomųjų monetų spaudai ir atliejos, proginės monetos, taip pat po Nepriklausomybės atkūrimo sukurti pinigų projektai, spaustuvės klišės, gipsiniai modeliai bei bandomieji pavyzdžiai.

Parodos anotacija

1918 m. vasario 18 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę susidarė sąlygos, netgi būtinybė, Lietuvoje kursavusius Vokietijos okupuotiems kraštams skirtus pinigus (1916-1922) – ostrublius ir ostmarkes – pakeisti nacionaline valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti LITAIS, o smulkieji, t.y. šimtoji lito dalis – CENTAIS.

1922 m. spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai. Atspausdinti jie paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus lietuvišku tekstu ir Vyčiu, Oto Elsnerio spaustuvėje Berlyne.

1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė A. Haze spaustuvėje Prahoje atspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandenženklių. Litų banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879-1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai pinigų spausdinimą.

Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Visų šių laidų banknotus spausdino firma „Bradbury Wilkinson & Co“ Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės tarybos patvirtintus Adomo Galdiko (1893-1969), Viliaus Jomanto (1891-1960), Antano Žmuidzinavičiaus (1876-1966) projektus.

Ekspozicijoje pristatomi ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, projektai. Eksponuojami A. Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto piešinių albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu. Išskirtinio dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-čiui skirtas 10 litų banknotas bei jo autoriaus A. Galdiko piešti projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos  Nepriklausomybės ir valstybės vientisumo idėja. Deja, susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, šis banknotas į apyvartą nebuvo išleistas.

Monetų įstatymą teismas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Šis įstatymas suteikė Valstybės Iždui išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus.

Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 m. Didžiojoje Britanijoje: Londone – sidabrinės, Birmingeme – bronzinės. Nuo 1936 m. lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius – skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944). Šalia 1925 m. laidos 1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų, 1938 m. laidos 10 litų monetų eksponuojami muziejui perduoti 1939 m. uždarytos Kauno monetų kalyklos išlikę monetų spaudai, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai, ypač įdomūs ir vertingi 1938 m. 2 litų bandomųjų monetų spaudai, 1924 m. monetų įstatyme numatytos kaldinti auksinės 50 litų monetos neužbaigtas plastilininis modelis.

Pinigai šalia savo pagrindinių funkcijų reprezentuoja tautą, jos valstybingumą, kultūros lygį. Tai nelengvai suderinami dalykai, todėl kurti XX a. pirmos pusės lietuviškus pinigus buvo pakviesti pajėgiausi dailininkai. Ir šiandien, lyginant litus su kitais to meto valstybių banknotais ar monetomis, jie ne tik nenusileidžia, bet kartais ir lenkia savo meniškumu, tinkamu simbolikos parinkimu, saikingu ornamentikos panaudojimu.

Lito istoriją po 1990 m. kovo 11-osios reprezentuoja atkurtojo Lietuvos banko ir Vilniuje įkurtos Lietuvos monetų kalyklos veiklą atspindintys eksponatai: Lietuvos Respublikos pinigų projektai, spaustuvės klišės, gipsiniai modeliai, bandomieji pavyzdžiai bei nukaltos proginės monetos.

Ekspozicija baigiama lietuviškų eurų nacionalinės pusės kai kurių neeksponuotų projektų gipsiniais modeliais.

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova