Paroda veikia 2011 m. gegužės 17 d. - 2011 m. spalio 31 d. 

Paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ yra jau penktoji Istorinės Prezidentūros kiemelyje eksponuojamų archyvinių nuotraukų paroda. Atidaryta tarptautinių Hanza Kaunas 2011 dienų metu ši paroda yra skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1998 m. vyksta vis kitame Lietuvos mieste. Parodą atidarė jos globėjas, didelis sporto entuziastas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvavo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis ir kiti garbūs svečiai. 

Plačiau apie 1938 m. Lietuvos tautinę olimpiadą

Lietuvoje pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta palyginti vėlai, tik 1938 metais, tuo tarpu kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po keletą tokių tautinių olimpiadų. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-ąsias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Tai vienas reikšmingiausių to meto Lietuvos sporto ir ne tik sporto įvykių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką. Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados simboliką – plakatą, vėliavą, medalį, ženkliuką – sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba. Šios olimpiados globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Norint pabrėžti lietuvių tautinį savitumą į žaidynių programą buvo įtraukti tautiniai šokiai, kadangi kitos olimpinės sporto šakos buvo aukščiau tautinių skirtumų ir buvo tarptautinio, o ne tautinio pobūdžio. 

Iškilmingos Tautinės olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos akimirkos –olimpinės ugnies uždegimas nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, tautinės vėliavos pakėlimas, balandžių, kurie turėjo išnešioti žinią apie olimpiadą viso pasaulio lietuviams, paleidimas į dangų, valstybės Prezidento Antano Smetonos patriotiška kalba, sportininkų paradas, tautiniai šokiais bei dainos, o šventei pasibaigus – vėliavos nuleidimo ir aukuro užgesinimo ceremonijos Valstybės stadione – kėlė ne tik sportinę, bet ir patriotinę dvasią. Vienas emocionaliausių olimpiados momentų – Vilniaus krašto lietuvių sportininkų sutikimas Kaune. Tuo metu istorinę Lietuvos sostinę administravo Lenkija, todėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste Lietuvos visuomenė reiškė beribes simpatijas ir paramą Vilnijos lietuvių sportininkams. 

Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukta lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvių sportininkai buvo pasiekę įspūdingų rezultatų, tačiau kitų valstybių rinktinių sudėtyje ir dažniausiai garsindavo antrosios tėvynės vardą. Iš Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai susirungė su Lietuvos sporto klubų nariais. Olimpiados metu buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas, o lietuvių sportininkai priartėjo prie Europos sporto lyderių pasiekimų. Pagerintas Lietuvos sklandymo rekordas, pasiekti nauji vyrų ir moterų rekordai lengvosios atletikos (vyrų 1500 m, 400 m, 100 m bėgime, vyrų olimpinėje estafetėje,  šuolyje su kartimi, moterų - 100 m, 200 m bėgime, šuolyje į aukštį, šuolyje į tolį, rutulio stūmime), plaukimo rungtyse (vyrų – 100 m nugara, 200 m krūtine, 400 ir 1500 m laisvu stiliumi; moterų – 100 m nugara ir kt.). Naujų Lietuvos rekordų gausa pasipylė ir daugelyje svorio kategorijų sunkiojoje atletikoje (plunksnos, vidutinio ir sunkaus svorio).

Pagrindinė žaidynių dalis vyko Kaune, tačiau buriavimo ir irklavimo varžybos buvo perkeltos į Lietuvos pajūrį – Klaipėdą. Laikinoji Lietuvos sostinė ir visa Lietuva patyrė daug puikių akimirkų: sportininkai – varžydamiesi, sporto aistruoliai – palaikydami savo numylėtinius, neliko nuošalyje ir kultūrinė dalis – olimpiados metu vakarais sportininkams ir sporto aistruoliams buvo rengiami koncertai, priėmimai, susitikimai. Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados tikslai ir rezultatai pralenkė lūkesčius ir tapo puikia pasaulio lietuvių vienybės švente. Sporto renginiuose žmonės savo akimis galėjo pamatyti ne tik geriausius Lietuvos sportininkus, bet ir aukščiausius šalies pareigūnus (Valstybės Prezidentą, Ministrus), kultūros veikėjus ir t. t. Tuo tarpu Kauno prekybininkai siūlė pirkti prekes su nuolaidomis ir be jų, „pritaikytas“ olimpiadai:  fotoaparatus, olimpiados akimirkoms užfiksuoti, lietuviškas knygas lauktuvėms į užsienį. Kino teatrai viliojo specialias „sportiniais“ seansais, kaip pavyzdžiui, filmu apie 1936 m. Olimpines žaidynes.

Į pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą 1938 m. lietuviai susirinko iš viso pasaulio, tad ši paroda tapo puikia proga atkleisti daug platesnį sporto įvykių kontekstą, parodant šalies, miesto, miestiečių, miesto svečių, valdžios institucijų santykius. 1938 metų Tautinės olimpiados metu pademonstruota lietuvių tautos vienybė kaip niekad tampa aktuali šiomis dienomis, kai stipėja emigruojančių žmonių nusivylimas savo tėvyne. 1938 m. olimpinėse žaidynėse Kaune sportininkų priesaikoje išsakyti žodžiai šiandien ypač aktualūs: „Prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai“. 

Parodos organizatoriai
Istorinė LR Prezidentūra Kaune

Parodos partneriai ir rėmėjai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Kauno miesto savivaldybė
Lietuvos sporto muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Kultūros rėmimo fondas
Lietuvos aviacijos muziejus
AB „Volfas Engelman“
VšĮ „Hanza Kaunas 2011“

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova