Šimtmečio belaukiant: Reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918—1940 m.) įvykiai

Lietuvos Nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atkuria nepriklausomą demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Šiuo dokumentu Lietuvos valstybė atsiribojo nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Aktas skelbė, jog būsimus Lietuvos valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas. 

Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas tapo pirmaisiais Atlanto vandenyną perskridusiais lietuviais. Šiam žygdarbiui lakūnai intensyviai rengėsi keletą mėnesių. Prieš skrydį jie paskelbė: „Šį skrydį aukojame tau, jaunoji Lietuva“. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko „Floyd Bennet Field“ oro uosto. Lakūnai planavo be sustojimo pasiekti Kauną, tačiau įveikus 7000 km ir likus tik 650 km, lėktuvas sudužo netoli Soldino vietovės (dabartinės Lenkijos teritorija, anuomet – Vokietija). Lėktuvo nusileidimo Kaune laukė daugybė žmonių, o po žinios apie įvykusią tragediją lakūnų gedėjo minios. Šio S. Dariaus ir S. Girėno žygio reikšmė buvo pripažinta valstybiniu lygiu. 1933 m. liepos 17 d. Prezidentas Antanas Smetona pasirašė valstybinių apdovanojimų – Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinų – skyrimo raštą žuvusiems „drąsuoliams lakūnams“. Šis skrydis ilgam įstrigo lietuvių istorinėje atmintyje.

1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų mokslų draugijos įsteigtų Aukštųjų kursų, veikusių 1920 – 1922 m. pagrindu, buvo įkurtas Lietuvos universitetas. 1922 m. kovo 24 d. priimtas universiteto statutas, kuriuo įsteigti 6 universiteto fakultetai: Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Technikos, Teisių ir Teologijos-filosofijos su 122 katedromis. 1930 m. universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Universitetas tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos intelektualinio gyvenimo židiniu, čia dirbo daugelis to meto žymiausių mokslininkų.
Nuolatiniai Lietuvos banko banknotai buvo išspausdinti 1922 lapkričio 16 d. ir visą laiką buvo tarp stabiliausių pasaulio valiutų. Litas buvo padengtas auksu – 1 Lt = 0,150462 g gryno aukso. Dėl litų gamybos 1922 m. rugpjūčio 28 d. Kaune buvo pasirašyta sutartis su A. Hasės (A. Haase) litografijos firma Prahoje. Čia buvo spausdinami pirmieji lietuviški litai: Adomo Varno sukurti 1, 2, 5, 10, 50, 100 centų, 1, 2, 5, 10, 50 ir 100 litų banknotai. Lietuvos bankui sėkmingai įvedus pirmuosius nacionalinius pinigus – popierinius litus ir centus – buvo nutraukta piniginė unija su Vokietija. Pirmosios lietuviškos 1, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2 ir 5 litų monetos (autorius Juozas Zikaras) apyvartoje pasirodė 1925 metais.

Lietuvos Valstybės Taryba pirmuoju šalies Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Dėl A. Smetonos kaip autoritetingiausios kandidatūros, galinčios suvienyti tarpusavyje nesutariančius kairiuosius, liberalus ir krikščionis demokratus, partijų lyderiai susitarė iš anksto. Vos tik A. Smetona kovo 31 d. grižo iš užsienio, politikas buvo iškilmingai sutiktas Kauno geležinkelio stotyje ir jam pasiūlytas valstybės vadovo postas. A. Smetonai sutikus, balandžio 4 d. Valstybės Tarybos posėdyje slaptu balsavimu tuščiuose lapeliuose įrašant norimą pavardę, jis išrinktas Prezidentu. Už jį  balsavo 25 (iš 28) Valstybės Tarybos nariai, vienas lapelis buvo tuščias, du politikai balsavime dalyvauti atsisakė. A. Smetona pasižadėjo šaliai vadovauti iki Steigiamojo Seimo, kuris turėjo nuspręsti tolesnį valstybės valdymo modelį, sušaukimo.

1922 m. Konstitucija išplėtojo 1919 ir 1920 m. Laikinosiose konstitucijose deklaruotus demokratinės santvarkos pagrindus. Lietuva paskelbta demokratine Respublika, kurioje suvereninė valdžia priklauso tautai, aukščiausia valdymo institucija yra Seimas, vykdomoji valdžia — Seimo renkamas Prezidentas ir ministrų kabinetas. 1922 m. priimta Konstitucija buvo vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo darbų.
1921 m. vykstant Lietuvos-Latvijos deryboms dėl teritorijų mainų, kovo 30 d. Lietuvai buvo perduota Palanga, o Latvijai – Aknysta. Abi šalys atsisakė pretenzijų į viena kitos teritorijas. Latvijos civilinei ir karinei valdžiai pasitraukus iš Palangos,  Palanga ir Šventoji buvo perduotos Lietuvai. Į Kretingą iš Kauno atvyko trys traukiniai su svečiais ir oficialiais Lietuvos Respublikos atstovais pažymėti svarbų įvykį – Lietuva gavo priėjimą prie jūros. Šią šventę papildė ir kitas džiugus įvykis  – 1921 m. kovo 4 d. „Lietuvos garlaivių bendrovės“ laivas „Jūratė“ įplaukė į Klaipėdą. Tai buvo pirmasis uoste apsilankęs Lietuvos jūrų prekybos laivas. Per kelerius metus įtvirtinusi savo valdžią Šventosios (1921 m.) ir Klaipėdos (1923 m.) uostuose Lietuva įsitvirtino ir Pietryčių Baltijos pajūryje.

Švedija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvą de facto vasario 16-osios akto pagrindu.1918 m. gruodžio 18 d. Stokholme pradėjo veikti Lietuvių spaudos biuras (Litauiska Pressbyrån). Tarp šalių užsimezgė dvišaliai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, kas buvo naudinga siekiant Lietuvos valstybės pripažinimo Tautų Sąjungos Taryboje, santykiuose su Antantės ir kitomis valstybėmis.

1921 m. įvyko lūžis tarptautinio Lietuvos pripažinimo srityje. Jeigu iki 1920 m. ją de jure pripažino tik dvi valstybės – Vokietija ir Sovietų Rusija, tai 1921 m. džiaugsmą dėl savo valstybės de jure pripažinimo lietuviai drąsiai reiškė padėkos straipsniais spaudoje bei  demonstracijomis. 1921 m. pradžioje juridinio pripažinimo Lietuva sulaukė iš Latvijos (1921 m. vasario 12 d.), Estijos (1921 m. kovo 10 d.) ir Meksikos (1921 m. gegužės 5 d.). Šveicarija pripažino Lietuvą de jure 1921 m. liepos 19 dieną. Švedijos juridinio pripažinimo sulaukta 1921 m. rugsėjo 28 d., Danijos ir Norvegijos - rugsėjo 30 d.

Steigiamasis Seimas tapo aukščiausiu valstybės valdžios organu ir   jau pirmajame savo posėdyje paskelbė atstatytą nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, o Steigiamojo Seimo pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Šis Seimas dirbo du metus, priėmė daugybę reikšmingų jaunos valstybės egzistavimui įstatymų. Minint šį įvykį, Gegužės 15-oji tarpukariu kurį laiką buvo švenčiama kaip Tautos šventė, tačiau ilgainiui, įsigalėjus autoritarizmui, šios datos reikšmė menko.
2017 © istorineprezidentura.lt