LIETUVOS KONSTITUCIJA

 V. Ž. Nr. 608, eil. 4271

1938. V. 12

 LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ.

LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA:

I SKYRIUS

Bendrieji  nuostatai

1 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Jos suverenumas priklauso Tautai.

 [...] 

3 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra respublika.

Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.

Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis

Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

 [...] 

X SKYRIUS

Respublikos Prezidentas

61 straipsnis

Respublikos Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstybę, priima svetimųjų valstybių atstovus, skiria Lietuvos Valstybės atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir įstatymais jam pavesta.

62 straipsnis

Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams.

Jis gali būti perrenkamas.

63 straipsnis

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas pilietis, kuris ligi balsavimo dienos yra suėjęs ne mažiau kaip keturiasdešimt metų amžiaus ir kuris gali būti renkamas Seimo Nariu.

64 straipsnis

Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai.

Kas gali būti renkamas Tautos Atstovu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip jie renka Respublikos Prezidentą, nustatoma įstatymu.

65 straipsnis

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, prisiekdamas Tautos Atstovų akivaizdoje.

Priesaikos žodžiai yra šie:

„Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad, vadovaudamas Valstybei, rūpinsiuosi Tautos vieningumu, saugosiu jos garbę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man Konstitucijos galią vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį. Didingoji Senosios Lietuvos Praeitis ir sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie to. Kad taip man, Dieve, padėtumei“.

Priesaikos aktą pasirašo Respublikos Prezidentas ir Ministras Pirmininkas.

Priesaika duoda ir perrinktas Respublikos Prezidentas.

66 straipsnis

Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo laikas prasideda nuo dienos, kurią jis perima vadovavimą.

67 straipsnis

Respublikos Prezidento rinkimai daromi paskutinį esamojo Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo pusmetį.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną, suėjus esamojo Respublikos Prezidento septynerių metų Valstybės vadovavimo laikui, arba, jei tą dieną Respublikos Prezidento rinkimai dar neįsiteisėję, rytojaus dieną jiems įsiteisėjus.

68 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, Respublikos Prezidento rinkimai daromi tuoj po mirimo arba atsistatymo.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus.

69 straipsnis

Jei Respublikos Prezidento negalima rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po to, kai kliūtys išnyksta.

Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus.

70 straipsnis

Ligi išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, jai tebevadovauja esamasis Respublikos Prezidentas.

71 straipsnis

Respublikos Prezidentui sergant arba esant užsienyje, jį pavaduoja Ministras Pirmininkas.

Pavaduodamas Ministras Pirmininkas atlieka už Respublikos Prezidentą jo galios veiksmus.

72 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, ligi bus išrinktas Respublikos Prezidentas ir ligi jis perims Valstybės vadovavimą, Valstybei vadovauja Ministras Pirmininkas.

Vadovaudamas Valstybei, Ministras Pirmininkas turi visą Respublikos Prezidento galią.

73 straipsnis

Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei.

74 straipsnis

Respublikos Prezidento aktas reikalingas Ministro Pirmininko arba atitinkamo Ministro parašo.

Respublikos Prezidento aktas, kuriuo skiriamas ar atleidžiamas Ministras Pirmininkas arba Valstybės Kontrolierius arba kuriuo duodamas sutikimas iškelti Ministrui Pirmininkui arba Valstybės Kontrolieriui bylą dėl tarnybinio nusikaltimo, Ministro Pirmininko arba kito Ministro parašo nereikalingas.

XI SKYRIUS

Seimas

 [...] 

78 straipsnis

Balsuoti kandidatus į Seimo Narius turi teisę piliečiai, suėję ne mažiau kaip dvidešimt ketverius metus amžiaus. Kas neturi teisės balsuoti, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu.

Balsuoti yra kiekvieno turinčio teisę balsuoti pareiga.

Balsuojamąsias dienas skiria Respublikos Prezidentas.

79 straipsnis

Išrinktas Seimo nariu prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas arba jo pavestas Ministras Pirmininkas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Seimo rinkimų įstatymu.

 [...]

81 straipsnis

Išbuvusį penkerius metus Seimą Respublikos Prezidentas paleidžia.

Respublikos Prezidentas gali paleisti Seimą ir neišbuvusį penkerių metų.

82 straipsnis

Seimo buvimo laikas prasideda nuo dienos, kurią Respublikos Prezidentas skiria Seimui susirinkti pirmosios sesijos pirmojo posėdžio.

Seimo buvimo laikas pasibaigia išėjus penkeriems metams nuo pirmosios sesijos pirmojo posėdžio dienos, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant penkeriems metams — jį paleidus.

83 straipsnis

Jei Seimo Narių negalima rinkti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, Respublikos Prezidentas gali prailginti Seimo buvimo laiką.

Seimo buvimo laikas, kai jis prailginamas, pasibaigia išėjus prailginimo laikui, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant šiam laikui — jį paleidus.

 [...]

 85 straipsnis

Seimas renka Seimo Pirmininką ir kitus Seimo Prezidiumo narius.

Ligi naujas Seimas išrenka Seimo Prezidiumą, Seimo Prezidiumo pareigas eina Respublikos Prezidento arba jo pavedimu Ministro Pirmininko kviečiamas iš Seimo Narių tarpo Laikinasis Prezidiumas.

 [...] 

87 straipsnis

Seimo yra dvi paprastosios sesijos kas metai. Pavasario sesija prasideda vasario penkioliktą dieną ir pasibaigia balandžio penkioliktą dieną, rudens sesija prasideda rugsėjo penkioliktą dieną ir pasibaigia gruodžio trisdešimt pirmą dieną.

Paprastąją sesiją šaukia Respublikos Prezidentas.

Paprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir prieš išeinant sesijos laikui.

88 straipsnis

Nepaprastąją Seimo sesiją šaukia Respublikos Prezidentas arba savo sumanymu, nustatydamas darbų eilę, arba trijų penktadalių Seimo Narių pareiškimu. Pareiškime nurodoma, kuriems dalykams svarstyti sesija šauktina.

Svarstysimus nepaprastojoje sesijoje dalykus sesijos metu papildo Respublikos Prezidentas.

Nepaprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir neišsvarsčius svarstomųjų joje dalykų.

89 straipsnis

Seimo sesiją atidaro ir uždaro Respublikos Prezidentas arba jo pavedimu Ministras Pirmininkas.

 [...] 

XII SKYRIUS

Vyriausybė

[...]

97 straipsnis

Ministrą Pirmininką ir jo pristatymu Ministro Pirmininko Pavaduotoją ir kitus Ministrus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Atleidžiant Ministrą Pirmininką, kartu atleidžiami ir kiti Ministrai.

98 straipsnis

Ministrai, prieš pradėdami vykdyti Respublikos Prezidento jiems patikėtą valdžią, prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Ministrų Tarybos statutu.

 [...] 

100 straipsnis

Dalyvaudamas Ministrų Tarybos posėdyje, Respublikos Prezidentas jam pirmininkauja.

Respublikos Prezidentas gali šaukti Ministrų Tarybą posėdžio.

 [...] 

102 straipsnis

Kai Ministras Pirmininkas pavaduoja Respublikos Prezidentą arba kai, Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, vadovauja Valstybei, jis Ministro Pirmininko pareigų neina. Šitas pareigas tuo laiku eina Ministro Pirmininko Pavaduotojas.

103 straipsnis

Byla Ministrui Pirmininkui arba Ministrui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu. Ją sprendžia Vyriausiasis Tribunolas posėdyje, sudarytame ne mažiau kaip iš penkių teisėjų. Teisena nustatoma įstatymu.

 [...] 

XIII SKYRIUS

Įstatymai

[...] 

108 straipsnis

Seimo priimtas įstatymo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui.

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų po pristatymo arba tvirtina ir skelbia įstatymu, arba grąžina Seimui antrą kartą svarstyti, nurodydamas sumetimus, kuriais jis netvirtinamas.

109 straipsnis

Jeigu Seimas, antrą kartą svarstydamas įstatymo projektą, bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma priima jį tą patį nepataisytą, tai Respublikos Prezidentas arba tvirtina tokį įstatymo projektą ir skelbia įstatymu, arba paleidžia Seimą.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą įstatymo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį įstatymu.

110 straipsnis

Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.

 [...] 

112 straipsnis

Tarptautines sutartis įgalioja sudaryti ir ratifikuoja Respublikos Prezidentas.

Kai Seimo sesija yra, Ministrų Taryba pristato Seimui duoti sutikimą ratifikuoti toms sutartims, kurios pakeičia įstatymus arba deda pareigą išleisti įstatymą.

XIV SKYRIUS

Valstybės biudžetas

[...] 

115 straipsnis

Seimo priimtas biudžeto projektas pristatomas Respublikos Prezidentui ligi rudens sesijos pabaigos.

Respublikos Prezidentas tvirtina Seimo priimtą biudžeto projektą.

116 straipsnis

Jeigu Seimas ligi rudens sesijos pabaigos biudžeto projekto nepriima ir Respublikos Prezidentas nešaukia nepaprastosios sesijos biudžeto projektui svarstyti, tai Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti.

117 straipsnis

Kai Seimo nėra, Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti.

118 straipsnis

Respublikos Prezidentas patvirtintą biudžeto projektą skelbia biudžetu.

Jeigu ligi biudžeto metų pradžios biudžetas nepaskelbiamas, tai ligi jį paskelbiant išlaidos gali būti daromos biudžeto įstatymu nustatyta tvarka.

119 straipsnis

Biudžetas gali būti keičiamas.

Biudžetui keisti taikoma tvarka, nustatyta biudžeto projektui sudaryti, priimti ir tvirtinti. Tačiau, kai Seimo ar jo sesijos nėra, Ministrų Taryba gali pristatyti Respublikos Prezidentui biudžeto pakeitimo projektą tvirtinti.

XV SKYRIUS

Paklausimas  ir  interpeliacija

 [...] 

122 straipsnis

Seimas, išklausęs Ministro Pirmininko arba Ministro atsakymą į interpeliaciją ir bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiūlytas, gali bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma nutarti, kad laiko atsakymą nepatenkinamu.

Seimui tatai nutarus dėl Ministro Pirmininko atsakymo, arba atleidžiamas Ministras Pirmininkas, arba paleidžiamas Seimas.

Seimui tatai nutarus dėl Ministro atsakymo, Ministras atleidžiamas. Tačiau, jei Ministras Pirmininkas prieš Seimui nutariant dėl Ministro atsakymo į interpeliaciją pareiškia, kad jis palaiko Ministro atsakymą, tai interpeliacija, duota Ministrui, laikoma duota Ministrui Pirmininkui.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą pačią interpeliaciją, dėl kurios buvo paleistas Seimas, ir tam pačiam Ministrui Pirmininkui, kuriam paleistojo Seimo buvo duota interpeliacija, ir jeigu Seimas Seimo Narių dauguma nutaria atsakymą į interpeliaciją laikyti nepatenkinamu, tai Respublikos Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką.

XVI  SKYRIUS

Valstybės  administracinė  santvarka

[...] 

124 straipsnis

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia valdininkus ir kitus pareigoms, kurių skyrimas ir atleidimas įstatymu jam pavestas.

Valdininkų ir kitų pareigonių tarnybos santvarka nustatoma įstatymu.

[...] 

XVII  SKYRIUS

Teismas

[...] 

130 straipsnis

Respublikos Prezidentas gali dovanoti teismo sprendimu paskirtą bausmę ar jos dalį arba pakeisti ją kuria lengvesne bausme.

Įstatymo nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas gali grąžinti teismo atimtas ar susiaurintas teises.

 [...] 

XVIII   SKYRIUS

Valstybės  gynimas

 [...] 

135 straipsnis

Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų Vadas.

Ginkluotųjų Pajėgų sudarymas, vadovybės organizacija ir kompetencija nustatomi įstatymu.

136 straipsnis

Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia Kariuomenės Vadą.

Byla Kariuomenės Vadui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu.

137 straipsnis

Valstybės gynimo reikalams spręsti prie Respublikos Prezidento yra Valstybės Gynimo Taryba.

Valstybės Gynimo Tarybos sudėtis ir kompetencija nustatomos įstatymu.

138 straipsnis

Valstybės gynimo reikalai Valstybės gynimo metu tvarkomi Respublikos Prezidento įsakymais, turinčiais įstatymo galią. Tačiau, šituo metu tebeveikia ir įstatymai, kuriais tvarkomi Valstybės gynimo reikalai, kol tie įstatymai nepakeisti Respublikos Prezidento įsakymais.

Respublikos Prezidento įsakymas reikalingas Ministro Pirmininko parašo.

139 straipsnis

Kai yra pavojaus viešajai tvarkai arba Valstybės saugumui, Valstybėje arba jos dalyje gali būti paskelbtas nepaprastasis metas — sustiprintos Valstybės apsaugos metas arba Valstybės gynimo metas.

Nepaprastąjį metą skelbia ir atšaukia Respublikos Prezidentas Ministrą Tarybos pasiūlymu.

[...] 

141 straipsnis

Mobilizaciją, karą ir taiką sprendžia Respublikos Prezidentas Ministrų Tarybos pasiūlymu.

Kai Seimas yra, taikai spręsti reikalingas Seimo sutikimas.

 [...] 

XIX   SKYRIUS

Valstybės  Kontrolė

144 straipsnis

Valstybės Kontrolei vadovauja Valstybės Kontrolierius.

Valstybės Kontrolierių skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

145 straipsnis

Valstybės Kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada.

Priesaiką arba iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas.

Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Valstybės Kontrolės įstatymu.

[...] 

148 straipsnis

Valstybės Kontrolierius kas metai parengia biudžeto vykdymo apyskaitą ir ją tvirtinti pristato Seimui, o kai Seimo nėra — Respublikos Prezidentui.

[...] 

XX   SKYRIUS

Konstitucijos  keitimas.

152 straipsnis

Konstitucijos pakeitimo projektą gali pasiūlyti Ministrų Taryba arba bent pusė Seimo Narių.

Pasiūlytą Konstitucijos pakeitimo projektą svarsto Seimas.

153 straipsnis

Konstitucijos pakeitimo projektą priima Seimas bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma.

Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui.

154 straipsnis

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą Konstitucijos pakeitimo projektą arba tvirtina ir skelbia Konstitucija, arba paleidžia Seimą.

Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent pusė Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą Konstitucijos pakeitimo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį Konstitucija.

 [...] 

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova