Dabartinės Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sklypas susiformavo XIX a. viduryje. Žemės sklypas, kuriame vėliau įkurdintas Istorinės Prezidentūros pastatas su reprezentaciniu sodeliu, anuomet priklausė dominikonų vienuolynui ir buvo naudojamas daržams. 1844 metų sutartimi jį iš vienuolyno išsinuomojo Flora Čechavičienė. Tačiau 1845 m., Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu uždarius vienuolyną, sklypas perėjo Kauno miesto valdybos nuosavybėn. F. Čechavičienė ir toliau jį nuomojosi, tačiau jau iš Kauno miesto. Tuo metu sklype nebuvo jokių pastatų. 

1846 m. F. Čechavičienė gavo leidimą statyti dviejų aukštų, čerpėmis dengtą namą pagal kapitono F. Vinterio projektą. Suprojektuoto pastato pirmame aukšte buvo numatyta įrengti 7 erdvius kambarius, o antrajame – 9, tačiau statytojai projekto itin griežtai nesilaikė. Manoma, kad antroji savininkė Pranciška Belozerskienė apie 1852 m. pastatą padidino, iš abiejų pusių buvo primūryti rizalitai (italų kalba risalita – kyšulys – fasade per visą pastato aukštį išsikišusi pastato dalis). Vakariniame rizalite suformuota paradinė laiptinė. 

Apie 1860 m. rezidenciją įsigijo pirklys Saliamonas Feinbergas. Kadangi sklypas, priklausė miestui, tai miesto valdyba neterminuotos nuomos sutartimi perleido jį namo savininkui. Dabartinis Istorinės Prezidentūros sodelis iš Vilniaus gatvės pusės sudarė visiškai atskirą sklypą. 1866 m. S. Feinbergas kreipėsi į miesto valdybą prašydamas jį išnuomoti ir leisti įrengti sodą. Miestas patenkino prašymą, o S. Feinbergas aptvėrė sklypą metaline tvora. Miesto valdyba sutartimi įpareigojo S. Feinbergą įveisti sodą, kuriuo kaip poilsio vieta galėtų laisvai ir nė kiek netrukdomi naudotis ir kiti piliečiai. Be to, nuomininkas buvo įpareigotas prižiūrėti ir tvarkyti patį sodą bei dažyti apie sodą esančią tvorą. Kadangi sklypas buvo numatytas poilsiui, sutartis draudė jame statyti pastatus.

 Dar 1843 m. buvo suformuota Kauno gubernija, tačiau gubernatorius neturėjo tinkamos rezidencijos ir nuomojo patalpas Kauno senamiestyje. Tad 1866 m. gubernatoriaus rezidencijai buvo išnuomotas šis S. Feinbergo dviejų aukštų namas. Tačiau sklype nebuvo pagalbinių pastatų, todėl S. Feinbergas 1868 m. vakarinėje dalyje pastatė kiemo fligelį ir arklidę-ratinę. Virš arklidės-ratinės buvo suformuotas antras aukštas, naudotas gubernatoriaus kanceliarijai. Vieno aukšto mūriniame fligelyje buvo įrengta gubernatūros virtuvė, ten gyveno virėjas ir liokajus. Pasibaigus nuomos sutarčiai caro administracija nusprendė nupirkti pastatus iš S. Feinbergo, tad 1876 m. savininkui už juos buvo sumokėti 35 tūkst. sidabro rublių. Nupirktame name buvo po 11 kambarių abiejuose aukštuose, parketo grindys, olandiškos baltų koklių krosnys. 

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova