1989 m. pabaigoje pastatas buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. 1998 m. AB „Kauno PRPI“ parengė rūmų restauravimo projektą (vadovė – architektė Nijolė Švėgždienė, architektūrinės dalies autorė Julija Zaleckienė). Paveldosaugos ekspertų taryboje buvo apsispręsta teikti pirmenybę Prezidentūros gyvavimo laikotarpiui, kaip reikšmingiausiam Lietuvos valstybės istorijai. Todėl buvo atstatyta ta pastato plano ir tūrio sandora, kurią pastatas turėjo Lietuvos nepriklausomybės metais. Restauravimo darbai pradėti 1998 m., tačiau dėl nutrūkusio finansavimo juos teko stabdyti, tad pastato restauravimas buvo baigtas tik 2003 m. 

Simbolinis Istorinės Prezidentūros (Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio) atidarymas įvyko 2003 m. vasario 16 d., minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 

Nuo 2004 m. rūmai buvo Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos žinioje. 2005 m. liepos 3 d. Prezidento kanceliarija istorinius Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus Kaune perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tų pačių metų liepos 5 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune atvėrė duris visuomenei. 

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros pastatas 1990 m. buvo įtrauktas į istorijos paminklų sąrašą, o 2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jam patvirtintas kultūros paminklo statusas. 

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kamane
  • Kauno miesto muziejus
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Lions
  • Nortija
  • Nuova