Paroda veikia 2012 m. liepos 4 d. - 2014 m. balandžio 1 d.
Paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ skirta pagerbti Lietuvos valstybei daug nusipelniusias Pirmosios Lietuvos Respublikos moteris. Daugiau kaip prieš 90 metų iškovojusios pilietines teises, 1922 m. įtvirtintas nuolatinėje Konstitucijoje, „susipratusios“ to meto moterys išsprendė ne vieną problemą, pasirūpino ne viena sritimi, ko dar nebuvo pajėgi padaryti jauna valstybė. Moterų veiklos spektras stebina ir šiandien: nuo rūpesčio kūdikiu ir jo mama iki Nepriklausomybės kovų, nuo artimo iki Valstybės – tokie moterų paveikslai pasiekia mus iš anų laikų. Parodoje siekiama atskleisti, kokia įvairiapusė buvo Pirmosios Lietuvos Respublikos moterų veikla, nukreipta į žmogų – valstybės pagrindą.
Dar XIX a. pabaigoje supratusios, jog tik vienybėje glūdi stiprybė, Lietuvos moterys steigė draugijas ir įsitraukė į jų veiklą. Lietuvos moterų judėjimo pradininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės iškeltas pirmasis Lietuvos moterų politinis siekis „Ieškome teisybės! Reikalaujame žmogaus teisių!“, pažadino lietuves vieningam darbui ne tik už savo teises, šviesesnę buitį, bet ir už tautos interesus. Šalyje veikė kelios dešimtys moterų organizacijų, turėjusių daugiau nei 120 tūkst. narių. Gausiausios iš jų: „Lietuvių moterų katalikių draugija“, „Lietuvos moterų taryba“, „Lietuvių moterų kultūros draugija“, „Lietuvos moterų šaulių organizacija“ „Lietuvos moterų skaučių“ seserijos ir kt. Moterys stengėsi neatsilikti nuo vyrų visose srityse. Įsitraukusios į aktyvią politinę veiklą gynė visuomenės interesus Lietuvos Respublikos Seimuose. Altruizmo ir artimo meilės vedamos moterys dirbo socialinėje ir švietimo sferose, prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir mokslo plėtojimo, ryžtingai siekė išsilavinimo, stengėsi priimti modernaus gyvenimo iššūkius.
Parodoje atskleidžiamas įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja. Pirmojoje salėje lankytojai susipažindinami su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Ekspoziciją papildo ir pagyvina moterų mintys, fotografijos, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuojami rašytojos S. Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų valstybiniai apdovanojimai, asmeniniai daiktai ir dokumentai. To laikotarpio moters kasdienybę atspindi kosmetikos priemonės, papuošalai, aprangos detalės. Koks įvairus buvo moters paveikslas lankytojai išvys fotomenininkės Janinos Tallat-Kelpšienės fotografijos darbuose.
Antroji salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui iliustruoti. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos atmosferą. Saloną puošia garsių lietuvių tapytojų Vlado Eidukevičiaus, Adolfo Valeškos, Kajetono Šklėriaus, Stasio Ušinsko, Kazio Šimonio, Adalberto Valeškos sukurti moterų portretai.
Parodos globėja
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė
Projekto mecenatė
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Parodos rengėjai
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Projekto rėmėjai, partneriai ir draugai
Kultūros rėmimo fondas
Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas
Kauno M. K. Čiurlionio Lions klubas
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Kauno apskrities archyvas
Dalia Ona Palukaitienė (S. Kymantaitės-Čiurlionienės muziejus)
LR Seimo kanceliarija
