2020 m.
Spalio 8 d. Istorinė Prezidentūra pakvietė į atvirų pokalbių valandą „Nepaprastos paprastų daiktų istorijos“. Kaunas 2022 organizuojamo Istorijų festivalio metu su dalyviais kalbėjomės apie daiktus, virtusius atminties saugyklomis, apčiuopiamomis jungtimis su išėjusiais žmonėmis, patirtais laimingais ir skausmingais išgyvenimais. Susitikome net su trimis labai įdomiais parodos „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ herojais: Vytauto Didžiojo universiteto teisės istorijos profesoriaus Augustino Janulaičio anūku Ramūnu Janulaičiu, 1918–1940 m. Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazio Skučo dukterėčia Virginija Skučaite ir tarpukariu Marijampolėje dirbusių pedagogų Kripaičių anūke Dalia Vasiliauskaite. Vėliau įsidrąsinę traukėme savo atsineštas relikvijas ir dalijomės jose slypinčiais pasakojimais.
Galerijoje 20 nuotraukų.
Europos paveldo dienų metu Kaune prisimintas Steigiamojo Seimo 100-metis. Penkiolika komandų dalyvavo rugs4jo 17 d. Istorinės Prezidentūros organizuotame Lietuvos kultūrinio paveldo pažinimo žaidime OPERACIJA 112. Susipažinę su muziejaus sodelyje veikiančia paroda „Sveikas šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100” komandos leidosi į pustrečios valandos trukmės smagų ir iššūkių pilną pasivaikščiojimą centrinėmis Kauno gatvėmis.
Žaidimo išvakarėse organizatoriai atskleidė, ką reiškia toks paslaptingas žaidimo pavadinimas. Būtent tiek – 112 atstovų buvo išrinkta pirmuosiuose laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose į Steigiamąjį Seimą. Prieš 100 metų į Kauną iš visos Lietuvos sugužėjo Tautos išrinkti atstovai spręsti svarbių šalies reikalų. 112 išrinktųjų plušo, triūsė, svarstė, priėmė ir atmetė daugybę įvairių pasiūlymų, padėjusių pamatą ekonominei, socialinei, kultūrinei ir daugeliui kitų valstybės sričių. O dešimt Lietuvos kultūrinio paveldo pažinimo žaidimo OPERACIJA 112 misijų padėjo išsiaiškinti, ką svarbaus ir aktualaus dabartinei Lietuvai paliko Steigiamasis Seimas.
Nuo apleisto Steigiamojo Seimo narės Magdalenos Galdikienės ir jos vyro Adomo Galdiko namelio priešais „Saulės“ gimnaziją iki Žemės reformos architekto prelato Mykolo Krupavičiaus gyvenamojo būsto, nuo Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio iki nuolatinės darbo vietos rūmų – net 10 užkoduotų objektų mieste komandoms teko išsiaiškinti, surasti ir atlikti savanorių pateiktas užduotis. Užduočių būta visokių: nuo paties rimčiausio Konstitucijos testo ar pagalbos ūkininkui apskaičiuojant apsėjamus plotus iki pakilaus Steigiamojo Seimo himno atlikimo pagal dabartinio Europos Sąjungos himno melodiją.
Žaidimo nugalėtoja tapo komanda „Maironiečiai“, surinkusi 122 iš 150 galimų taškų. Antrą vietą užėmė „9e I komanda“ su 119 taškais. Treti – komanda „Bitė“ su 114 taškų. Žaidimo nugalėtojams ir dalyviams prizus bei atminimo dovanėles įteikė renginio partnerio, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovė, Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė ir Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė. Komandos prizininkės taip pat apdovanotos knyga „Prezidento rūmai Kaune“ ir nugalėtojų diplomais.
Galerijoje 93 nuotraukos.
Liepos 23 d. Istorinėje Prezidentūroje pristatyta Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkės Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės knyga „Pabėgimas iš Taljanų“. Knygoje pasakoja apie autorės ir kelių klasės draugų mėginimą pabėgti iš tremties į laisvą Vakarų pasaulį per Mongoliją, Kiniją ir kitas tolimas Rytų šalis, apie laimingą ekstremalaus pabėgimo pabaigą ir tiesiog neįtikėtinus likimo posūkius grįžus į Tėvynę. Apie šią unikalią pabėgimo istoriją renginio metu kalbėjo pagrindinė knygos herojė Sigutė Smetonaitė ir „Kauno dienos“ žurnalistė bei knygos sudarytoja Virginija Skučaitė. Knygos pristatyme taip pat dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas. Ištraukas iš knygos skaitė aktorius ir režisierius Virgilijus Kubilius. Muzikavo žinoma smuikininkė pedagogė Ilona Klusaitė.
Galerijoje 36 nuotraukos
Skaityti daugiau: Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ pristatymas
Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčiančioje Istorinėje Prezidentūroje atidaryta išskirtinė paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Dovanoti daiktai muziejuje praranda savo praktinę funkciją, tačiau atgimsta kaip estetinio pasigėrėjimo objektai, iliustruodami nutolusių epochų gyvenimo būdą, pasakodami buvusių savininkų istorijas ir likimus. Parodos atidarymo metu susirinkusius žavėjo mažųjų mecenatų pasakojamos istorijos ir nuoširdus noras perteikti amžinąsias vertybes ateinančioms kartoms.
Galerijoje 49 nuotraukos.
Skaityti daugiau: Parodos „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ atidarymas
Kovo 5 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio paminėjimas. Diskusijoje apie kelią į Nepriklausomą Lietuvą dalyvavo Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė Nijolė Oželytė, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius Egidijus Aleksandravičius, Kauno Kovo 11-oios gimnazijos mokinės Kamilė Berinkevičiūtė ir Laura Lodaitė. Renginį moderavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė. Koncertinę programą atliko Kauno pirmosios muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis.
Galerijoje 10 nuotraukų.
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-ąsias metines, Istorinė Prezidentūra pakvietė lankytojus ieškoti jungčių ir skirtumų tarp 1918–1940 metų ir šiandieninės Lietuvos, tarp šimtmetį skaičiuojančio Steigiamojo Seimo ir Atkuriamojo Seimo. Visą dieną vykusio interaktyvaus žaidimo metu dalyviams teko vykdyti įvairių įgūdžių reikalaujančias veiklas: prireikė ir oratorinių, ir detektyvinių gebėjimų, ir elementaraus pastabumo ar orientacijos, drąsos bei atkaklumo. Tokiems rimtiems iššūkiams nepasiryžusiems lankytojams pasiūlyta pasitikrinti savo gimtosios kalbos jausmą. Minint Lietuvių kalbos dienas atsigręžta į lietuvių kalbos tėvą Joną Jablonskį. Jis ir kiti lietuvių kalbininkai sukūrė daug šiandien plačiai naudojamų naujadarų, tačiau ne visi jie prigijo. Šiandieniniams „būtovininkams“ teko atpažinti, kokius žodžius pakeitė mums jau tokie įprasti kalbininkų sukurti naujadarai. O patys smalsiausi lankytojai rinkosi į istoriko dr. Mindaugo Balkaus paskaitą „Nuo Kowno iki Kauno: lietuvių kalba viešajame ir privačiame miesto gyvenime (1918–1940 m.)“.
Galerijoje 83 nuotraukos.
Vasario 26 dieną muziejuje pristatyta istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės nauja monografija „Portretas: Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ (Tyto alba, 2020). Kartu su autore apie knygos herojus diskutavo knygos recenzentė istorikė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.
Galerijoje 30 nuotraukų.
Šimtąjį jubiliejų švenčianti Kauno technikos kolegija vasario 21 d. pakvietė į popietę, skirtą kolegijos rūmų architekto dr. Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos retrospektyvai. Pranešimus apie architektą ir jo palikimą skaitė Humanitarinių mokslų daktarė, architektūrologė Lina Preišegalavičienė, įmonės „Paveldo restauratoriai“ vadovas Dainius Lanauskas, architektūros istorikė, tarpukario architektūros specialistė Jolita Kančienė ir Kauno technikos kolegijos lektorė Lolita Dalbokaitė.
Galerijoje 19 nuotraukų.
Skaityti daugiau: Architekto dr. Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos retrospektyva
Jau 15-ąjį kartą kauniečiai ir miesto svečiai pakviesti Vasario 16-ąją švęsti Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Šių metų šventė kvietė prisiminti prieš 100 metų susirinkusį Steigiamąjį Seimą, kuris 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje paskelbė Lietuvą demokratine Respublika. Šventės dieną Istorinė Prezidentūra buvo atvira nuo 11 iki 16 val. Lankytojų laukė įvairios smagios ir intelektualios pramogos. Su Prezidento rūmų ekspozicija iš arčiau leido susipažinti interaktyvus žaidimas „Steigiamojo Seimo palikimas“. Norintys pasitikrinti savo demokratinių nuostatų tvirtumą ir viešai išsakyti savo nuomonę galėjo dalyvauti diskusijų kampe „Ką reiškia viešas reikalas?“ O visi tikintys „viešo reikalo“ principais buvo pakviesti apžiūrėti naujausią muziejaus parodą „Atiduok, ką privalai“, pristatančią 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus. Šios parodos įkvėpti lankytojai kūrė savo apdovanojimus. Nuvo šviesi, naujų žinių bei patirčių pilna diena!
Galerijoje 95 nuotraukos.
Pasitinkant Vasario 16-ąją, Istorinėje Prezidentūroje atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų ekspozicija. Parodos pavadinimas „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes) kalba apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Ekspozicijoje „Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai“ rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai. Dalis šios kolekcijos jau buvo eksponuota 2005 metais atveriant Istorinę Prezidentūrą visuomenei. Dėl savo unikalumo ir specialių saugojimo sąlygų keletą metų lankytojus džiuginusi kolekcija buvo sugražinta „privalomam poilsiui“ į muziejaus fondus. Džiugu, kad pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę ir minint Vyties Kryžiaus statuto patvirtinimo šimtmetį, ši kolekcija vėl sugrįo į Prezidento rūmus. Ekspozicijos kuratorius – Numizmatikos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Ignas Narbutas.
Galerijoje 11 nuotraukų.
Kasmetinė Stasio Lozoraičio premija sausio 9 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei. Laureatė įvertinta už ilgametį žurnalistinį darbą, aktyvų moraliosios žurnalistikos propagavimą, turiningą kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, nuolatines pastangas pažadinti visuomenės susidomėjimą ir pasididžiavimą lietuvių tautos tradicijomis, Lietuvos istorija.
Galerijoje 26 nuotraukos.