Gruodžio 15 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaryta nauja ekspozicija „Rūmų istorijos“, kurios autoriai kviečia pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų šimtmečių istoriją. Ekspozicijoje lankytojų laukia daug naujų siužetų ir garsių istorinių asmenybių. Muziejaus lankytojams įprastą pasakojimą apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940 m.), Prezidento instituciją ir tarpukario prezidentus papildo istorijos apie imperatorius, gubernatorius, karo vadus, civilinių ir karinių administracijų viršininkus, partinius veikėjus, pionierius, mokytojus, verslius žmones ir net įžymią dailininkę.

Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 metus pasitikdamas su nauja ekspozicija, muziejus realizuoja keletą metų trukusį sumanymą atverti paveldo objektą naujoms istorijoms ir naujoms auditorijoms. 2019 m. šviesą išvydo kolektyvinė mokslinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“, kurioje pateikti pastato, jo gyventojų ir aplinkos moksliniai tyrinėjimai bei to meto apžvalgos nuo pat Kauno gubernijos įsteigimo 1843 metais iki šių dienų. 2020 m. šių mokslinių tyrinėjimų pagrindu sukurtas nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt, kuris leidžia iš bet kurio pasaulio kampelio pasinerti į įdomius istorinius pasakojimus, pateiktus lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Sukurti pasakojimai ir negirdintiems bei nematantiems. Galiausiai, 2021 m. pabaigoje pastato istorinių tyrinėjimų duomenys įgauna fizinį kūną – pirmajame rūmų aukšte atidaroma ekspozicija „Rūmų istorijos“.

Ekspozicijoje pristatomi septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai, Oberosto Lietuvos srities viršininko rezidencija, Lietuvos Respublikos prezidento rūmai, rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu, rūmai su iškelta nacistine svastika, ilgasis sovietmetis ir istorinių rūmų atgimimas.

Autentiški rūmų baldai, drabužiai ir aksesuarai bei kiti eksponatai, archyviniai garso ir vaizdo įrašai, dokumentai ir nuotraukos, ant Ariadnės siūlo suvertas istorinis pasakojimas, pasitelkus įprastas ir modernias technologijas, kuria specifinę kiekvieno laikotarpio atmosferą, kuri lankytojus veikia skirtingai, priklausomai nuo jų turimų patirčių: vienur skatina domėtis, kitur gėrėtis, dar kitur didžiuotis ar apgailestauti, krūptelėti ir baisėtis, o gal ir prisiminti su nostalgija.

Nuolatiniam lankytojui netikėtu ekspozicijos turiniu ir forma Istorinė Prezidentūra siekia sudominti ir naujas auditorijas: daugiakultūrę pastato, miesto ir Lietuvos istoriją liudijantis pasakojimas, ekspozicijoje konstruojamas lietuvių ir anglų, o nuotoliniame audiogide rumuistorijos.lt dar ir vokiečių bei rusų kalbomis, nutaikytas į miesto svečius, kurių 2022 m. tikimasi sulaukti iš viso pasaulio.

Žmonėms su specialiais poreikiais taip pat sukurtos specialios pažinimo galimybės. Garsas ekspozicijoje tarnauja ne tik pasakojimo įtaigumui sustiprinti, jis skirtas ir žmonėms, kurie mato silpnai arba visiškai nemato. Liečiamų eksponatų kopijos su parengtu audiovizualiniu įgarsinimu leis „pamatyti“ daiktus fiziškai jų nematant. Tokiu būdu nematantys žmonės galės „pamatyti“ visus tris tarpukario prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių, o didžiąją gubernatoriaus rūmų salę nematantieji pažins dailininkės ekspresionistės Marianos Veriovkinos akimis, tyrinėdami jos nutapyto paveikslo taktilinę versiją.

Kurdama beveik visus žmogaus pojūčius atliepiančią ekspoziciją, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune yra pasiruošusi sutikti ir nustebinti visus Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 svečius.

Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą vykdo Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Ekspozicijos kuratorės – Renata Mikalajūnaitė, Ingrida Jakubavičienė ir Marija Navickaitė. Ekspozicijos dizaineris – Andrejus Repovas. Ekspozicijoje panaudoti eksponatai, archyvinė medžiaga iš daugybės Lietuvos archyvų, atminties institucijų, bibliotekų ir privačių asmenų. Už autentiškus aksesuarus ir rūbus dėkojame VšĮ Alexandre Vassiliev fondui.        

Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Nuova
  • Siaulių Aušros muziejus
  • VDKM
  • VU KHF
  • We Love Lithuania