Šiandien Kaune pilna Europos ženklų, ypač miestui besimėgaujant Europos kultūros sostinės titulu, o kiek europietiškas buvo Kaunas tarpukariu? Kaip jaunas miestas tapo sostine, kokiais pavyzdžiais besiremdama kūrėsi jauna valstybė ir jos visuomenė? Istorinės Prezidentūros sodelyje gegužės 14-ąją, Tarptautinę muziejų naktį, atidaroma fotografijų paroda „Europa Kaune“, kuri pasakoja apie laikinosios sostinės kultūrinius, ekonominius, diplomatinius bei politinius ryšius tiek su jaunomis, ką tik atsikūrusiomis Europos valstybėmis, tokiomis kaip Čekoslovakija ar kaimyninės Latvija ir Estija, tiek ir su senosiomis žemyno šeimininkėmis – Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ar Italija.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Kaunui tapus laikinąja sostine, mieste kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, kultūros ir švietimo organizacijos, pramonės bei prekybos įmonės. Šiuo laikotarpiu buvęs gubernijos miestas virto tikra europietiška sostine, jo gatvėse sklido europietiška dvasia. Prie intensyvaus miesto europėjimo stipriai prisidėjo neatsiejama tarpukario Kauno dalis – dažnai valstybe valstybėje vadintas diplomatinis korpusas. Diplomatai savo aktyvia veikla įsitraukė į miesto ir visos Lietuvos politinį, visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą, skleidė europietiškas vertybes bei tradicijas, supažindindavo su naujovėmis ir Europos valstybių kultūra. Kaune rezidavo ir karo atašė, kurie buvo svarbi užsienio politikos bei nacionalinio saugumo dalis. Jie ne tik dalyvaudavo valstybinėse ar karinėse šventėse, rengė tarnybinius vizitus, bet ir lankydavosi kariniuose daliniuose, mokymuose, stebėdavo pratybas ar karinius manevrus.

Kaune Europos dvasią skleidė ne tik diplomatai, karo atašė, menininkai ar kviestiniai svečiai iš užsienio, bet ir mieste organizuoti renginiai, patraukdavę visuomenės dėmesį. 1922–1936 m. ant Parodos kalno vyko Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos, kurių metu buvo proga susipažinti ne tik su lietuvių žemės ūkio pasiekimais ir gamyba, bet ir iš kitų Europos valstybių atkeliaujančiomis naujovėmis ūkio ir pramonės srityse, įžymių užsienio bendrovių atstovybėmis, ypač žemės ūkio mašinų sektoriuje. Nors paroda buvo subalansuota lietuviams, tačiau sulaukdavo ir užsienio lankytojų, kuriems net vizos tuo metu būdavo išduodamos visiškai nemokamai! O kur dar 1938 m. metais vykusi tautinė skautų stovykla: vaikinų – Panemunėje, o merginų – to meto Kauno priemiestyje ir šiandien gamta žavinčiame Pažaislyje. Merginų stovykloje dalyvavo pusantro tūkstančio skaučių, iš jų net 146 buvo atvykę iš dešimties tolimų užsienio valstybių. Lietuvos skaučių šefė rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė džiaugėsi, kad užsienio skaučių vėliavų eilė demonstruoja draugiškumą ir seserišką nusiteikimą plėtoti ryšius su lietuvių skautėmis. Tačiau tikriausiai vienas svarbiausių ir valstybės prestižą pakėlusių sporto renginių Kaune įvyko 1939 metais. Tai kiekvienam lietuviui ir ypač kauniečiui reikšmingas renginys, jame lankėsi net ir būsimasis prezidentas Valdas Adamkus. Smalsu, koks tai renginys? Aplankykite šešioliktąją lauko fotografijų parodą Istorinės Prezidentūros sodelyje ir sužinokite!

Europietiškus pėdsakus Kaune liudijančios archyvinės nuotraukos laukia lankytojų Istorinės Prezidentūros sodelyje nuo gegužės 14 d. Parodą „Europa Kaune“ galima aplankyti kasdien nemokamai, nuo 8.00 iki 22.00 val. O norintiesiems ne tik pamatyti, bet ir išgirsti platų istorinį komentarą, galima užsisakyti ekskursiją su ekskursijų vadovu. Parodą organizuoja Istorinė Prezidentūra Kaune ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodos kuratorė – istorikė Marija Navickaitė. Parodos draugai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus. Parodos informacinis partneris – dienraštis „Kauno diena“.

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • IQ
  • Kauno Senamiesčio draugija
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Nuova
  • Siaulių Aušros muziejus
  • VDKM
  • VU KHF
  • We Love Lithuania