Žemaičių g. 31A, dabar (2014 m.) Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
1922 m. kilo idėja Kaune pastatyti paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu. Bažnyčiai buvo numatytas tautos panteono vaidmuo: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus.
Vienu iš bažnyčios Statybos tarybos ir komiteto garbės pirmininkų buvo išrinktas Prezidentas Antanas Smetona. Bažnyčios statyba buvo pavesta Karoliui Reisonui. Architektas sukūrė įspūdingą gelžbetoninį 83 m aukščio sraigtinės piramidės tūrį, kurį turėjo vainikuoti 7 m aukščio Kristaus Priskėlimo statula. Dėl brangumo šis projektas nebuvo įgyvendintas. 1932 m. buvo parengtas ir 1933 m. patvirtintas kuklesnis modernizmo stiliaus šventovės projektas, tačiau savo dydžiu jis turėjo pranokti visas bažnyčias Baltijos šalyse: didžiojo bokšto aukštis – 70 m, vidurinės navos – 30 m, šoninių navų – 18 metrų. 1934 m. buvo baigti bažnyčios pamatai. Juos, dalyvaujant valstybės Prezidentui Antanui Smetonai, pašventino arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Į pamatus buvo įmūrytas iš Palestinos, Alyvų kalno, atgabentas kubo formos akmuo. Nors projekto sąmata gerokai sumažėjo, statybos darbai iki sovietinės okupacijos nebuvo baigti: liko nesuklotos perdangos, neįrengti bokšto laiptai, nesudėta interjero įranga, netinkuota išorė. Sovietmečiu, kryptingai niokojant tarpukario paveldą ir stengiantis sumenkinti bažnyčios įtaką, pastatas buvo paverstas Radijo gamykla. Tikintiesiems pastatas grąžintas 1998 m., o statybos darbai baigti tik 2006 metais.
