Pakeliaukite po prezidentinį Kauną, susipažinkite su vietomis, kuriose dirbo, lankėsi ar tiesiog pramogavo pirmieji valstybės asmenys. Pėsčiomis šį maršrutą galima įveikti maždaug per 3 valandas. Užfiksuokite savo kelionę nuotraukose ir laimėkite PREZIDENTINĮ TURĄ SU GIDU PO ISTORINĘ PREZIDENTŪRĄ! Jums reikia nusifotografuoti prie kiekvieno iš maršrute nurodytų objektų ir atsiųsti visas nuotraukas į info@istorineprezidentura.lt (nuotraukose turi būti aiškiai identifikuojamas maršruto […]

Skaityti daugiau: PAKELIAUKIME PREZIDENTINIU MARŠRUTU!

Vilniaus g. 33, dabar (2014 m.) Istorinė LR Prezidentūra Kaune 1919–1940 m. pastate buvo įsikūrusi Lietuvos Prezidento rezidencija – svarbiausias tarpukario politinis centras. Čia esminius valstybės gyvenimo klausimus iki išnaktų sprendė visi trys Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius. Pirmame aukšte buvo įrengtas Prezidento šeimos butas, budinčiojo karininko ir adjutanto kambariai. […]

Skaityti daugiau: 1. PREZIDENTO RŪMAI

Gimnazijos g. 3, dabar (2014 m.) Kauno Maironio universitetinė gimnazija 1920–1927 m. šiame pastate dirbo pirmasis Lietuvos Respublikos parlamentas – Steigiamasis Seimas ir I, II bei III Seimai. Seimo interjerų projektus kūrė architektas Vladimiras Dubeneckis. Šiuose rūmuose Seimo dauguma Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį, 1926 m. birželį – Kazį Grinių bei […]

Skaityti daugiau: 2. STEIGIAMOJO SEIMO RŪMAI

Laisvės alėja 91, dabar (2014 m.) Kauno valstybinis muzikinis teatras Iki 1833 m. šioje Kauno vietoje veikė katalikų kapinės. 1892 m. pagal Justino Golinevičiaus projektą čia buvo pastatyti miesto teatro rūmai. 1922 m. architektai Vladimiras Dubeneckis ir Mykolas Songaila rūmus atnaujino. Tuomet buvo modernizuoti fasadai, suteiktos neobaroko formos, interjeruose panaudoti lietuviški ir art deco dekoro motyvai. 1930 […]

Skaityti daugiau: 3. VALSTYBĖS TEATRAS

E. Ožeškienės g. 12 / L. Sapiegos g. 5, dabar (2014 m.) Kauno valstybinė filharmonija Architekto Edmundo Fryko projektuoti rūmai statyti 1925–1929 m. kaip vienas pirmųjų Lietuvos valstybės įstaigoms skirtų „oficialiojo stiliaus“ pastatų. Rūmų architektūrai būdingi neoklasicizmo bruožai, papildyti art deco elementais, o pastato interjerai dekoruoti liaudies meno motyvais. Rūmuose įsikūrė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, taip […]

Skaityti daugiau: 4. Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai

Laivės al. 88 / Vasario g. 16-osios 1, dabar (2014 m.) „Chaos“ naktinis klubas Miesto centre, Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, tarpukariu turtingus lankytojus kviesdavo vienas žymiausių Kauno restoranų – „Versalis“. Aukštos klasės restoranas garsėjo europinio stiliaus interjeru, svečius viliojo vienintele Kaune besisukančia šokių aikštele. Jame rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito […]

Skaityti daugiau: 5. „VERSALIS“

Laivės al. 68 / S. Daukanto g. 19, dabar (2014 m.) picerija „Charlie pizza“ ir S. Daukanto g. 21, dabar (2014 m.) „Metropolio“ viešbutis Tarpukariu „Metropolis“ buvo vienas iš keleto pirmos klasės restoranų, tapusių miesto kultūrinės erdvės dalimi. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, faifokliokai, kaukių baliai. Iki 1937 m., kai Karininkų ramovėje buvo atidarytas […]

Skaityti daugiau: 6. „METROPOLIS“

A. Mickevičiaus g. 19, dabar (2014 m.) Kauno įgulos karininkų ramovė 1919 m. gen. Vlado Nagevičiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą, 1924 m. pavadintą Karininkų ramove. Pagrindinis klubo tikslas buvo suburti karininkus, karo gydytojus ir karo kapelionus į vieną draugiją, stiprinti jų tautinę dvasią, vykdyti visuomeninę veiklą. 1932 m. rūmų projektą parengė […]

Skaityti daugiau: 7. KARININKŲ RAMOVĖS RŪMAI

K. Donelaičio g. 50 / A. Mickevičiaus g. 37, dabar (2014 m.) KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos intelektualinio gyvenimo židiniu. Universitete buvo 6 fakultetai. Jame dirbo daugelis to meto žymiausių mokslininkų. Humanitarinio fakulteto dėstytoju 1923–1926 m. buvo ir Antanas Smetona. Jis dėstė etiką, skaitė […]

Skaityti daugiau: 8. PIRMIEJI LIETUVOS (VĖLIAU VYTAUTO DIDŽIOJO) UNIVERSITETO RŪMAI

K. Donelaičio g. 58, dabar (2014 m.) Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, S. ir S. Lozoraičių muziejus, VDU istorijos menė Pastatas pastatytas 1890 m. kaip Kauno tvirtovės Inžinierių valdybos viršininko rezidencija. Jame taip pat rezidavo Kauno karinių įstaigų komplekso statyboms vadovavę karo inžinieriai. Po Pirmojo pasaulinio karo ištuštėjusiame pastate 1919 m. įsikūrė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, […]

Skaityti daugiau: 9. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ KABINETAS