Gruodžio 15 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaryta nauja ekspozicija „Rūmų istorijos“, kurios autoriai pakvietė pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų šimtmečių istoriją. Ekspozicijoje lankytojai randa daug naujų siužetų ir garsių istorinių asmenybių. Muziejaus lankytojams įprastą pasakojimą apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940 m.), Prezidento instituciją ir tarpukario prezidentus papildė istorijos apie imperatorius, gubernatorius, karo vadus, civilinių ir karinių administracijų viršininkus, partinius veikėjus, pionierius, mokytojus, verslius žmones ir net įžymią dailininkę.
Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 metus pasitikęs su nauja ekspozicija, muziejus realizavo keletą metų trukusį sumanymą atverti paveldo objektą naujoms istorijoms ir naujoms auditorijoms. 2019 m. šviesą išvydo kolektyvinė mokslinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“, kurioje pateikti pastato, jo gyventojų ir aplinkos moksliniai tyrinėjimai bei to meto apžvalgos nuo pat Kauno gubernijos įsteigimo 1843 metais iki šių dienų. 2020 m. šių mokslinių tyrinėjimų pagrindu sukurtas nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt, kuris leidžia iš bet kurio pasaulio kampelio pasinerti į įdomius istorinius pasakojimus, pateiktus lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Sukurti pasakojimai ir negirdintiems bei nematantiems. Galiausiai, 2021 m. pabaigoje pastato istorinių tyrinėjimų duomenys įgavo fizinį kūną – pirmajame rūmų aukšte atidaroma ekspozicija „Rūmų istorijos“.
Ekspozicijoje pristatomi septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai, Oberosto Lietuvos srities viršininko rezidencija, Lietuvos Respublikos prezidento rūmai, rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu, rūmai su iškelta nacistine svastika, ilgasis sovietmetis ir istorinių rūmų atgimimas.
Projektą pristatė Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektą vykdė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Ekspozicijos kuratorės – Renata Mikalajūnaitė, Ingrida Jakubavičienė ir Marija Navickaitė. Ekspozicijos dizaineris – Andrejus Repovas. Ekspozicijoje panaudoti eksponatai, archyvinė medžiaga iš daugybės Lietuvos archyvų, atminties institucijų, bibliotekų ir privačių asmenų. Už autentiškus aksesuarus ir rūbus dėkojame VšĮ Alexandre Vassiliev fondui.
Galerijoje 32 Evaldo Virkečio nuotraukos.
