K. Donelaičio g. 58, dabar (2014 m.) Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, S. ir S. Lozoraičių muziejus, VDU istorijos menė
Pastatas pastatytas 1890 m. kaip Kauno tvirtovės Inžinierių valdybos viršininko rezidencija. Jame taip pat rezidavo Kauno karinių įstaigų komplekso statyboms vadovavę karo inžinieriai. Po Pirmojo pasaulinio karo ištuštėjusiame pastate 1919 m. įsikūrė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, o nuo 1921 m. – Ministrų kabinetas, čia veikęs iki pat 1940 metų. Kai kuriuose Ministrų kabineto posėdžiuose dalyvaudavo ir Lietuvos Respublikos prezidentai.
Iš pradžių pastato vidurinioji dalis buvo dviaukštė, o kraštinės – vienaukštės. Teritorija nuo gatvės ir aikštės buvo atskirta mūro tvora. 1922 m. patalpos buvo plečiamos: pristatytos kraštinės dalys, suformuotas vientisas dviejų aukštų tūris. Suremontuoto ir pertvarkyto pastato pirmame aukšte įrengti 7, o antrame – 8 kambariai. 1923 m. interjerui buvo nupirkti nauji baldai iš Karaliaučiaus ir Berlyno firmų. 1930 m. vėl vyko remontas, kuriam vadovavo architektas Vladimiras Dubeneckis. Remonto metu buvo pakeistos sienų, grindų dangos, krosnys, santechniniai įrengimai, rekonstruotas antras aukštas, kuriame buvo įrengtas Užsienio reikalų ministro reprezentacinis butas. Jame ilgiausiai (1935–1939 m.) gyveno ministro Stasio Lozoraičio šeima.
