Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) Prezidentai buvo neabejingi sportui. Pirmuosius žingsnius žengusį sportą iš pradžių aktyviau rėmė Lietuvos Vyriausybė, atskiri ministrai, burmistrai, verslo bendrovės ir privatūs asmenys – sporto aistruoliai. Jie tapdavo pagrindiniais sporto prizų steigėjais. Lietuvos Prezidentai sportu susidomėjo kiek vėliau. Ir tai nenuostabu, pirmąjį nepriklausomybės penkmetį virė aršios diskusijos dėl Prezidento institucijos reikalingumo, jau nekalbant apie Prezidento ir sporto santykius. Tik tvirtėjant Prezidento institucijai, aiškėjant jos funkcijoms, imta po truputį atsigręžti ir į besiformuojantį Lietuvos sportą.
Didesnį dėmesį sportui pradėjo skirti Prezidentas Kazys Grinius. Jo trumpo valdymo metu buvo įsteigti pirmieji Prezidento prizai sporto rungčių nugalėtojams. Iki tol Prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Stulginskis taip ir netapo entuziastingu sporto rėmėju, nors Prezidento užtarimo ieškoję Lietuvos Sporto Lygos vadovai 1926 m. pradžioje iš paties Prezidento gavo prasižadėjimą remti Lietuvos sportą. Tiesa, rezervuotą A. Stulginskio požiūrį į sportą kompensuodavo jo žmona, Ona Stulginskienė – moterų sporto rėmėja.
Prezidentu tapęs gydytojas Kazys Grinius iš karto atkreipė dėmesį į sporto reikšmę žmogaus sveikatai. Jis tapo pirmuoju Lietuvos Prezidentu oficialiai įžengusiu į sporto stadioną oficialių sporto varžybų metu. Tuomet Prezidentas savo apsilankymu pagerbė 1926 m. liepos 3 d. Kaune vykusias futbolo varžybas „Koperacijos taurei“ laimėti. Taip pat Prezidentas K. Grinius tapo prizo dviračių lenktynių nugalėtojui steigėju.
Tačiau daugiausiai prizų įvairių sporto rungčių nugalėtojams įsteigta Prezidento Antano Smetonos valdymo metais. Prezidentas A. Smetona buvo didelis sporto aistruolis. Bene mieliausia sporto šaka, kuriai Prezidentas skyrė daugiausia dėmesio, buvo žirginis sportas – konkūrai. Pats A. Smetona mėgdavo prasiblaškyti jodinėdamas, tačiau nėra žinių, ar jis rungtyniavo sporto varžybose. Kita sporto šaka, kurią taip pat mielai šefavo Prezidentas, buvo šaudymo medžiokliniais šautuvais rungtynės. A. Smetona buvo nuoširdus medžioklės fanas, nepraleisdavęs progos žiemos savaitgalį pamedžioti miške. Tačiau prizą šios sporto šakos nugalėtojui, regis, dar 1926 m. įsteigė Prezidentas Kazys Grinius. Prezidentas globojo ir teikė pereinamąsias ir nepereinamąsias dovanas, taures, prizus net devynių, tiek tradicinių (bėgimas, futbolas, šaudymas, tenisas, konkūrai ir kt.), tiek ir anuomet naujų (automobilių ralis, krepšinis) sporto rungčių nugalėtojams. Prezidento steigti prizai dažniausiai atitekdavo komandiniam sporto šakos nugalėtojui. Pavyzdžiui, dėl Prezidento pereinamosios dovanos šaudymo medžiokliniais šautuvais rungtyje galėjo varžytis tik Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos skyriai, dėl pereinamosios Prezidento dovanos dviratininkams varžydavosi Lietuvos dviratininkų sąjungos skyriai, o dėl pereinamosios Prezidento taurės konkūrų varžybose – Lietuvos kariuomenės pulkai. Atskirą Prezidento teiktų apdovanojimų grupę sudaro tarptautinėms varžyboms ir čempionatams įsteigti prizai. Jie rodo kaip smarkiai pakito valstybės ir sporto santykis. Tai, kad Respublikos Prezidentas tapo pagrindinio prizo Tarptautinės jachtų regatos nugalėtojui steigėju ir Trečiojo Europos vyrų krepšinio čempionato pagrindinio prizo steigėju ir čempionato globėju, rodo, jog sportas tapo ne tik valstybės reikalu, bet ir pilnaverčiu diplomatijos objektu.
Beje, anuomet nebuvo tradicijos sportininkus už jų pasiekimus sporte apdovanoti valstybės apdovanojimais – ordinais. Užfiksuota vienintelė išimtis – 1937 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narius po pergalės Antrajame Europos vyrų krepšinio čempionate. Europos čempionai buvo apdovanoti Vytauto Didžiojo IV ir V laipsnio ordinais, bei Vytauto Didžiojo I ir III laipsnio medaliais.
Šiandienos Prezidentai taip pat pagerbia sportininkus už jų pasiekimus teikdami specialius prizus bei valstybinius apdovanojimus. Lietuvos Respublikos Prezidentė teikia specialų prizą ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui, o taip pat rengiamas Tarptautinis teniso turnyras Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti. Šie apdovanojimai tęsia prieškario tradiciją. Anuomet jų steigėju buvo Prezidentas Antanas Smetona. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Prezidento taurė teniso varžybų nugalėtojui buvo įteikta 1931 m., o po nepriklausomybės atgavimo tradicija buvo atnaujinta 1994 m. Pirmą kartą Prezidento taurė ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui buvo įteikta 1931 m., o po nepriklausomybės atgavimo – 1996 m.
1926–1939 m. Lietuvos Respublikos Prezidento prizai buvo teikiami:
Šaudymo medžiokliniais šautuvais varžybų nugalėtojui (teikta pereinamoji dovana) – 1926, 1927, 1929, 1930.
Dviračių lenktynių nugalėtojui (teikta taurė) – 1926, 1927, 1931.
Bėgimo estafetės 4x400 metrų rungties nugalėtojui (teiktas garbės prizas) – 1927, 1928, 1929, 1930, 1931, 1932, 1933, 1934, 1935, 1936, 1937.
Ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui, automobilistui (teikta taurė) – 1931, 1932, 1937, 1938.
Futbolo rungtynių tarp Karo mokyklos ir Vytauto Didžiojo universiteto nugalėtojui (teikta pereinamoji dovana) – 1931, 1932.
Tarptautinio teniso turnyro nugalėtojui (teikta pereinamoji taurė) - 1931, 1932, 1933, 1938.
Kariuomenės pulkui konkūrų nugalėtojui (teikta pereinamoji taurė) – 1933, 1934, 1936, 1937.
Tarptautinės jachtų regatos nugalėtojui (teikta taurė) – 1938.
Trečiojo Europos krepšinio čempionato nugalėtojui (įteiktas prizas – sidabrinė, gintaru inkrustuota dėžutė) – 1939.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Prezidento taurė teikiama:
Tarptautinio vyrų teniso turnyro Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti nugalėtojui (teikiama Prezidentės taurė);
Tradicinio ralio „Aplink Lietuvą“ Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti nugalėtojui (teikiama didžioji Prezidentės taurė);
Fizinės sveikatos vertinimo konkurso „Lietuvos sveikuolis“ nugalėtojui (teikiama pereinamoji Prezidentės taurė);
Šalies konkurso „Sportas ir aplinka“ Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti nugalėtojui (teikiama mažoji Prezidentės taurė).
Parengė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė
