Paroda veikia 2016 m. liepos 1 d. – 2018 m. vasario 1 d.

Artėjant Lietuvos Respublikos šimtmečiui Istorinė Prezidentūra kviečia pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai. Nuo liepos 1 d. muziejuje veikia paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“

Pirmojoje salėje pristatomas tarpukario valstybės švenčių ir poilsio dienų kalendorius bei jo kaita. Pagrindinė valstybinė šventė metuose buvo viena, tačiau jos data keitėsi (vasario 16, gegužės 15, rugsėjo 8). Šioje salėje lankytojai sužino apie kalendoriuje įrašytų švenčių ritualus ir kaip jie kito. Šventinių kortų kaladę papildo valstybinės reikšmės minėjimai, rengti sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto sukilimui ir prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti – ir spalio 9-ąją – Vilniaus gedulo dieną. Šios dvi datos nebuvo įtrauktos į švenčių ir poilsio dienų sąrašą, tačiau tapo kertiniais tautinės ideologijos akmenimis – apie tai lankytojams pasakoja antrosios salės ekspozicija. Dėl XX a. 4 dešimtmečio pradžioje sustiprėjusio autoritarinio valdymo 1934 m. rugsėjį buvo ypač pompastiškai paminėtas Prezidento Antano Smetonos 60-metis – jubiliejaus renginiai pristatomi trečiojoje parodos salėje. Nuo 4 dešimtmečio pagrindinės valstybinės metinės šventės energija buvo sukoncentruota į Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – rugsėjo 8-ąją. Visus 1930-uosius sėkmingai švęstų jubiliejinių Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių renginių istoriją lankytojai išvysta ketvirtojoje parodos salėje. Taip pat sužino, kaip surinkti milijoną litų, ir gali išbandyti jėgas žaidime – kartu su Vytautu Didžiuoju pakeliauti per Lietuvą.

Pirmą kartą nuo 1930 m. parodos lankytojai turi unikalią galimybę pamatyti Vytauto Didžiojo paveikslą, jubiliejiniais metais apkeliavusį visą Lietuvą. Šalia jo – kartu keliavusi įspūdinga Raportų knyga. Taip pat galima apžiūrėti originalius sveikinimus ir dovanas, įteiktus Prezidentui Antanui Smetonai jubiliejaus proga. Lankytojai išvys Vilniaus pasą ir galės patyrinėti kaip minutes be istorinės sostinės skaičiavo laikrodis „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Taip pat lankytojai nustebs pamatę pirminį Juozo Zikaro skulptūros „Laisvė“ projektą – originalus ir brangus sumanymas liko tik gipsinėje išliejoje. Parodoje taip pat spindi aukščiausi valstybės apdovanojimai ir apie aktyvų visuomenės dalyvavimą pasakoja patriotiškos visuomeninių organizacijų vėliavos. Parodą pagyvina archyviniai vaizdo kadrai iš 1925, 1928 ir 1930 metų valstybės švenčių.

Rengėjai tikisi, kad ši paroda padės suvokti, jog šventėse reikia ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti jas rengiant savo mieste, bendruomenėje ar su bendraminčiais. Gal šių dienų pavadinimas „valstybinė šventė“ sukuria tam tikrą barjerą ir valdiško reguliavimo pojūtį, tačiau nuotraukose ir videofilmuose užfiksuotos dalyvių emocijos leidžia teigti, jog net ir oficialūs minėjimai vienija žmones, padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina domėtis šalies istorija, suprasti ją ir didžiuotis savo Tėvyne.

Parodos rengėjai
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Projekto vadovė
Renata Mikalajūnaitė

Parodos kūrybinė grupė
Justina Minelgaitė
Ingrida Jakubavičienė
Rita Škiudienė

Parodos partneriai
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Parodos bičiuliai
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Kauno apskrities archyvas
Lietuvos jūrų muziejus
Kupiškio etnografijos muziejus
Raseinių krašto istorijos muziejus

Geranoriškai pasidalino asmeniniais archyvais
Romualdas Beniušis
Kęstutis Demereckis
Stanislovas Sajauskas
Antanas Skaisgiris
Virginija Skučaitė
Audronė Vaitkutė
Romas Vilkelis

Parodą iš dalies finansuoja
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba

Grafiniai parodos sprendimai
Lilija Karnišovaitė- Gylienė
Jovita Jankauskienė

Gamybiniai sprendimai
Remigijus Gylys

Tekstų redagavimas
Renata Endzelytė

Vertimas į anglų kalbą
Armandas Rumšas