S. Daukanto g. 25, dabar (2014 m.) VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus 1909 m. valdą, esančią S. Daukanto ir K. Donelaičio gatvių kampe, nusipirko Grigorijus (Girša) Michelsonas. Vietoj čia buvusių dviejų medinių ir vieno mūrinio pastato jis pastatė naują Jakovo Ušakovo suprojektuotą trijų aukštų namą. Kiekviename aukšte buvo suplanuota po butą. […]
Skaityti daugiau: 10. LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
K. Donelaičio g. 64, dabar (2014 m.) Vytauto Didžiojo karo muziejus Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas svarbiausių tarpukario Kauno muziejų. 1921 m. gen. ltn. Vlado Nagevičiaus iniciatyva Nepriklausomybės aikštėje esančiame sename mediniame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže buvo įrengta Lietuvos nepriklausomybės kovas vaizduojanti pirmoji Karo muziejaus ekspozicija. Muziejus lankytojams buvo atidarytas […]
K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, dabar (2014 m.) Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas 1919 m. sausį iš Vilniaus į Kauną persikėlus aukščiausioms šalies valdymo institucijoms, didžioji dalis jų laikinai įsikūrė buvusiuose carinės Rusijos valstybinio banko rūmuose. Šiuos neoklasicistinių formų rūmus 1913 m. Michailas Prozorovas suprojektavo specialiai Rusijos valstybinio banko Kauno skyriui. […]
Skaityti daugiau: 12. PIRMOJO PREZIDENTO IŠRINKIMO IR INAUGURACIJOS VIETA
Maironio g. 25, dabar (2014 m.) Lietuvos bankas Lietuvos banko rūmai iškilo Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje. Kertinis pastato akmuo buvo padėtas 1925 m. pradžioje, tačiau pastatas duris atvėrė tik 1928 m. gruodį. Neoklasicizmo stiliaus rūmus projektavo architektas Mykolas Songaila. Pastato plotas sudarė apie 6 000 kv. metrų. Statybos darbams vadovavo architektai Arnas Funkas […]
V. Putvinskio g. 55, dabar (2014 m.) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus įkurtas 1936 m. perorganizavus laikinąją M. K. Čiurlionio galeriją. M. K. Čiurlionio galerija oficialiai įsteigta dar 1921 m., o visuomenei atidaryta 1925 metais. 1936 m. pabaigoje galerijos eksponatus pradėta kelti į naujai pastatytą Vytauto Didžiojo muziejaus pastatą. Kultūros […]
Aušros g. 6 ir V. Putvinskio g. 22, dabar (2014 m.) Žaliakalnio funikulierius Funikulierius, anuomet dar vadintas virviniu tramvajumi, turėjo sujungti sparčiai augančią viršutinę miesto dalį Žaliakalnį su apačioje nusidriekusiu miesto centru. Žemutinė stotelė buvo įrengta prie V. Putvinskio g. 22-ojo namo, o viršutinė – Aušros ir Žemaičių gatvių sankirtoje. Funikulierius atidarytas 1931 m. dalyvaujant […]
Žemaičių g. 31A, dabar (2014 m.) Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia 1922 m. kilo idėja Kaune pastatyti paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu. Bažnyčiai buvo numatytas tautos panteono vaidmuo: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus. Vienu iš bažnyčios Statybos tarybos ir […]
Dainavos g. 1, dabar (2014 m.) Kauno dailės gimnazija Pastatas priklausė ilgamečio Pirmosios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko J. Tūbelio ir visuomenininkės J. Tūbelienės šeimai. 1931 m. J. Tūbelienė pateikė užsakymą žymiam Kauno inžinieriui Feliksui Vizbarui suprojektuoti erdvius namus. Pakankamai laisvas pastato planas, erdvi terasa, tamsūs karnizai ir langų apvadai iliustruoja modernistinį stilių. Pagal projektą pastato […]
Aukštaičių g. 39, dabar (2014 m.) gyvenamasis namas 1923 m. būsimasis Valstybės Prezidentas Kazys Grinius gavo sklypą Žaliakalnyje, tarp Aukštaičių, Aušros ir P. Vileišio gatvių, ir pradėjo rūpintis nuosavo namo statyba. Norėdamas sutaupyti, dviejų aukštų namą jis nutarė statyti kartu su gydytoju prof. Vladu Lašu. Statybos darbai užsitęsė, kol pagaliau 1925 m. buvo uždengtas namo […]
Tarp Aukštaičių, K. Petrausko ir Aušros gatvių, dabar (2014 m.) P. Vileišio aikštė, futbolo ir lengvosios atletikos maniežai, ledo arena Petro Vileišio aikštė – viena iš laikinosios sostinės reprezentacinių vietų, dėl savo dydžio ypač tikusi masiniams renginiams. Ši netaisyklingos formos aikštė buvo išsidėsčiusi trijų gatvių apsuptyje. Netoli aikštės buvusiose carinėse kareivinėse atkūrus Nepriklausomą Lietuvą įsikūrė […]
Puslapis 2 iš 3
- Pradžia
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- Kitas
- Pabaiga
