Dar viena puiki žinia! 2027 m. balandžio 6 d. atidaroma ekspozicija „Pirmosios valstybės ponios: tradicija ir savikūra“ įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. sociokultūrinę programą Lietuvoje. Labai didžiuojamės, kad tai jau antroji mūsų paroda, įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. sociokultūrinę programą Lietuvoje. Į pirmąją parodą – “Neramūs 1926-ieji: jaunos demokratijos išbandymas” – pakviesime jau šių metų gruodžio 17 d. Apie būsimą ekspoziciją „Pirmosios valstybės ponios: tradicija ir savikūra” Į pirmųjų valstybės ponių fenomeną ekspozicijoje bus žvelgiama per savikūros prizmę. Pirmosios ponios statusas Lietuvoje – nereglamentuotas nei tarpukariu, nei dabar, dėl to pirmųjų ponių savikūros procesas yra ir naujas, ir įdomus, ir įkvepiantis. Analizuodami tarpukario ir šiandieninių pirmųjų ponių modus operandi, pastebime didžiulę vaidmenų amplitudę: ji visuomeninių organizacijų garbės narė, našlaičių ar žmonių su negalia globėja, meno patronė, mados industrijos flagmanas, diplomatijos ir valstybės reprezentavimo ikona, aktyvi vyro rėmėja, o kartais tik tyli vyrą lydinti žmona. Vaidmenų ir veikimo būdų pasirinkimas didžiulis! Įkvėpimo pavyzdžių tarpukariu dažniausiai ieškota tarp JAV pirmųjų ponių, tačiau po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo žvelgta ir į Europos patirtis, ieškota individualaus kelio. Skirtingi moterų pasirinkimai kviečia diskutuoti apie moteriai tenkančius iššūkius, o taip pat ir galimybes: atsisakyti (suspenduoti) ar neatsisakyti savo profesinių ambicijų (G. Ručytės-Landsbergienės, A. Usonienės atvejai), aktyviai veikti ir susikurti politinės įtakos svertus (S. Smetonienės atvejis), megzti tarptautinius ryšius pirmųjų ponų ir ponių lygmenyje (D. Nausėdienės atvejis) ar atsisakius asmeninės karjeros besąlygiškai remti vyro politinius pasirinkimus (O. Stulginskienės, A. Adamkienės atvejai). Įdomus, nors tarptautiniu mastu ir neunikalus A. M. Brazausko dukterų kaip pirmosios ponios reprezentančių atvejis. Ekspoziciją rengia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune. Kuratorės: dr. Ingrida Jakubavičienė ir Marija Navickaitė. Architektė – Sigita Kundrotaitė-Savickė. Dizainerė – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. Paroda yra projekto „Piliečiai ir valstybė: aktualus žvilgsnis į Lietuvos savikūros aspektus“ dalis. Projekto partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.  

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • Kulturos pasas
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Nuova
  • Siaulių Aušros muziejus
  • VDKM
  • VU KHF
  • We Love Lithuania