Knygos „Henrikas Raštikis. Iš Utenos į pasaulį su kanklėmis“ pristatymas ir koncertas

Spalio 24 d. 14 val. pasiklausyti kanklių skambesio ir prisiminti talentingą šio instrumento meistrą bei liaudiškos muzikos puoselėtoją Henriką Raštikį kviečia svečiai iš Utenos. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta kanklininkės Loretos Liaugaudės parengta knyga „Henrikas Raštikis. Iš Utenos į pasaulį su kanklėmis“ ir knygą papildanti kompaktinė plokštelė, o gyvai melodijas iš plokštelės atliks liaudies instrumentų ansamblis „UT“. Renginys skirtas Kanklių metams, Henriko Raštikio 125-osioms gimimo metinėms, pirmojo Utenos kanklių orkestro 95-mečiui ir tarpukario Lietuvos kultūros paveldo įamžinimui. Lietuvoje gerai žinoma Lietuvos kariuomenės generolo Stasio Raštikio pavardė. Tačiau jo brolio Henriko Raštikio (1900–1982) vardas šiandien daugeliui mažai žinomas. Kanklių meistras, pirmojo Utenos kanklių orkestro įkūrėjas, pirmasis Utenos bibliotekininkas – tokį Henriką Raštikį šiandien į Lietuvos kultūros istoriją sugrąžina nauja knyga ir ją papildanti  Liaudies instrumentų ansamblio „UT“ kompaktinė plokštelė. Knygos autorė – kanklininkė Loreta Liaugaudė. Imtis šio darbo ją paskatino noras užpildyti tarpukario Lietuvos kanklių ansamblių istorijos spragas ir išsamiau papasakoti apie žmones, kurie tuo metu prisidėjo prie kanklių kultūros raidos. Tarpukariu kanklės Lietuvoje išgyveno pokyčių laikotarpį. Keitėsi patys instrumentai, formavosi naujos muzikavimo tradicijos, kūrėsi kanklių ansambliai ir orkestrai. Henriko Raštikio istorija leidžia pažvelgti į platesnį tarpukario Lietuvos kultūrinį gyvenimą – tautiškumo idėjas, bendruomeninę veiklą, kanklių ansamblinio muzikavimo raidą ir lietuviškos muzikinės tradicijos tęstinumą Lietuvoje bei išeivijoje. Henriko Raštikio gyvenimo istoriją padeda atkurti archyviniai dokumentai, spaudos publikacijos, nuotraukos, prisiminimai ir išlikę istoriniai instrumentai. Tarp jų – ir jo paties kanklės, į Lietuvą sugrįžusios iš Čikagos. Yra žinoma, kad šiomis kanklėmis jis grojo emigrantų stovykloje Vokietijoje. Šis faktas atskleidžia ir kitą  gyvenimo etapą – lietuviškos kultūrinės veiklos tęsinį jau pasitraukus iš Lietuvos. Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.