Šimto metų senumo įvykiai nesikeičia, bet keičiasi mūsų visuomenė, vertinanti tuos įvykius. Vienoks pasakojimas apie 1926 m. karinį valstybės perversmą kurtas iš karto po perversmo, vėliau radikaliai perrašytas sovietinių okupantų, o tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę peržiūrėtas iš naujo. Todėl šiandien, praėjus 100 metų nuo įvykio, kyla poreikis nuvalyti visas istorijos tėkmėje prilipusias ideologines ir demagogines klišes, nors teigti, kad galime būti visiškai objektyvūs, būtų per daug drąsu. Žinoma, nereikia pamiršti ir naujų istorijos šaltinių, kurie įgalina naujas įžvalgas ir gali pakeisti nusistovėjusį pasakojimą, atradimo galimybių. Todėl posūkį iš demokratijos į autoritarizmą nulėmusio karinio Lietuvos valstybės perversmo šimtmetis mus įpareigoja naujai pažvelgti į šį istorinį įvykį, pabandyti apibendrinti jo esmę ir atsakyti į vis dar aktualius klausimus. Ar tiksliai žinome, kas inicijavo, organizavo ir dalyvavo perversme? Koks Antano Smetonos vaidmuo? Kokios buvo perversmo priežastys? Kodėl nebuvo visuomenės protestų? Ar tikrai Kazio Griniaus ir valdančiųjų demokratinės reformos buvo per ankstyvos Lietuvos visuomenei? Ar 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija ir 1990 m. Kovo 11-osios Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, skelbę demokratinės respublikos atkūrimą pagal 1922 m. Konstituciją, rodo, kad mūsų demokratija atlaikė visus didžiuosius išbandymus? Į šiuos klausimus bus atsakyta Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune 2026 m. gruodžio 17 d. atidaromoje parodoje „Neramūs 1926-ieji: jaunos demokratijos išbandymas“.
Paroda įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. sociokultūrinę programą Lietuvoje.
Parodą rengia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune. Parodos kuratoriai: dr. Ingrida Jakubavičienė, Marija Navickaitė, Laurynas Blažys. Parodos dizaineris – Andrejus Repovas. Paroda yra projekto „Piliečiai ir valstybė: aktualus žvilgsnis į Lietuvos savikūros aspektus“ dalis. Projekto partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.