Vasario 16-ąją – nauja ekspozicija „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai“

Vasario 16-ąją Istorinėje Prezidentūroje atidaryta nauja ekspozicija  „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai“. Minint Prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros lankytojams po 90 metų vėl atveriamas Prezidento dovanų kambarys. Šis kambarys Prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto Prezidento 60-ies metų jubiliejaus. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad buvo nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų. Čia Prezidentūros svečiai galėjo apžiūrėti ir jubiliejaus, ir kitomis progomis gautas dovanas. Dovanas garbiam svečiui teikė miestų burmistrai ir miestelių atstovai, įvairios bendruomenės, organizacijos, užsienio šalių diplomatinio korpuso nariai, verslo įmonės ir pavieniai asmenys. Ką padovanoti prezidentui? Kaip jį nustebinti ir išreikšti pagarbą? Kūrybiškumo žmonėms tikrai netrūko, todėl dovanų spektras labai platus: nuo rankdarbių iki unikalių sidabro dirbinių ar didelių gintaro luitų. Peržvelgus dovanų kolekciją matyti, kad dominuoja trys medžiagos: medis, gintaras ir sidabras. Sveikinimo tekstai išrašyti popieriuje, išsiuvinėti ant drobės ar išgraviruoti ant sidabro plokštelių. Dovanos ekspozicijoje sugrupuotos į šešias kategorijas: Pirmoji kategorija – „Mylimam šefui“. Čia eksponuojamos dovanos, gautos iš visuomeninių organizacijų, kuriose Antanas Smetona buvo šefu ar garbės nariu. Tarp tokių buvo skautai, studentų korporacija „Neo Lithuania“ ir Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Didžiuliu simbolizmu pasižymi „Jaunosios Lietuvos“ dovana – suvenyrinė kompozicija „Tautos žemė“: aplink miniatiūrinį Gedimino bokštą stovi vienuolika indelių su žeme, kurią po saują iš Lietuvos pasienio miestelių sunešė estafetę bėgę jaunalietuviai sportininkai. Kategorijoje „Sveikas atvykęs, Prezidente“ matomos dovanos iš prezidento kelionių po Lietuvą. Tai ankstyviausios kolekcijos dovanos, gautos pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje. Simboliniai miesto raktai ar miesto herbas buvo įteikiami pasitinkant prezidentą prie tai progai suręstų žalumynų girliandomis apipintų simbolinių miesto vartų. „Brangiam Tautos vadui“ – čia eksponuojamos daugiausia vardinių proga gautos dovanos. Vardo diena tarpukariu buvo populiaresnė nei eilinė gimimo dienos šventė. Stiprinant Tautos vado autoritetą Antaninės visoje Lietuvoje tapo neoficialia valstybine švente, kada derėjo pagerbti svarbiausią varduvininką. Todėl per varduves prezidentas sulaukdavo daugybės sveikinimų bei simbolinių dovanų. Kai kurios iš jų buvo personalizuotos, stengiantis atsižvelgti į prezidento pomėgius, todėl čia matome ir portsigarą, ir rašiklį, ir dėžutę ekslibrisams. Pavadinimas „Aukštajam Jubiliatui“ sufleruoja, kad čia rodomos dovanos, gautos 60-ies metų jubiliejaus proga. Tiesa, sveikintojų fantazija buvo neribota, ir ne visas jas įmanoma parodyti: pavyzdžiui, Lietuvos karininkijos padovanoto žirgo arba visoje Lietuvoje sodintų ąžuolų, kurie žaliuoja iki šiol. Laimei, buvo ir kompaktiškesnių dovanų. Ekspozicijoje akį traukia ornamentuotos dvylikos stygų kanklės, kuriomis, jas įteikdamas prezidentui, tikriausiai skambino žinomas Lietuvos kanklininkas Pranas Puskunigis. Ekspoziciją puošia ir didžiuliai gintaro luitai nuo pajūrio ar dabar jau egzotiškai atrodantis dūdmaišis iš Labanoro. Kategorijoje „Tau, Valstybės Galva“ eksponuojamos prezidento ir valstybės tapatinimą pabrėžiančios valstybės švenčių ar kitomis progomis gautos dovanos. Čia ne atsitiktinai matome dovanų su Vytauto Didžiojo vardu ir atvaizdu tokiu būdu ir prezidentui Smetonai suteikiant istorinės didybės ir šlovės. Atskira grupė dovanų gavo pavadinimą „Ir dovana, ir reklama“. Čia eksponuojamos verslo įmonių ar organizacijų reprezentacinės dovanos. Šio pobūdžio dovanos valstybės vadovams teikiamos ir šiandien. Kiekvienas verslo subjektas stengiasi, kad jo teikiama reprezentacinė dovana ne tik nudžiugintų gavėją, bet ir kalbėtų apie teikėjo veiklą ar kuriamą produktą. Geriausias to pavyzdys – alaus bravoro savininkų brolių Šadauskų padovanota alaus statinaitė. Sveikinime labai aiškiai išreikšti lietuviško verslo lūkesčiai: „Jo Ekscelencijai, Tautos Vadui Respublikos Prezidentui Ponui Antanui Smetonai Garbingas Vade! Šešiasdešimts metų sukakties proga, sveikiname Tamsta Ekscelencija ir linkime su didžiausiais norais, kad Tamstos vedamomis Vienybės Gairėmis lietuviškoji idėja taip sustiprėtų, kad lietuvis jaustųsi pilnas savanoris ne tik nepriklausomybės iškovojime, bet taip pat būtų uolus karys lietuvių ekonominiame išsilaisvinime.“ Prezidentui Smetonai buvo dovanotas ir ne vienas muzikinis kūrinys, tad ekspozicijoje galima paklausyti ir trumpos ištraukos iš Lietuvos viešbučio „Metropolis“ orkestro diriguojamo Moišės Hofmeklerio įrašyto maršo „Prezidentas Smetona“. Atskiro dėmesio verta pristatomų dovanų išsaugojimo istorija. Pirmosios sovietų okupacijos metu Prezidento rūmai virto Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo namais, o juose įsikūrė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. 1941 metų pradžioje Paleckis inicijavo buvusių Prezidento rūmų turto perdavimą Kauno valstybiniam kultūros muziejui (dabar Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus). 1941 metų balandžio 3 dienos aktu muziejui perduoti 292 daiktai, nebetikę naujojo rūmų šeimininko ideologijai. Didžiausią istorinių relikvijų dalį sudarė prezidentui Antanui Smetonai dovanotos dovanos. Visą ilgą antrosios sovietų okupacijos laikotarpį ši Prezidento rūmų kolekcija buvo slepiama atokiausiuose muziejaus saugyklų kampeliuose. Tik susigrąžinus nepriklausomybę išsaugotos relikvijos vėl išvydo dienos šviesą ir buvo eksponuojamos įvairiose parodose. Šiandien, karo akivaizdoje, autoritarinis A. Smetonos valdymas sulaukia daug kritikos, kartais pagrįstos, kartais nurašytos nuo sovietinių vadovėlių. 2024-ieji – puiki proga pažvelgti į A. Smetoną iš naujo. Istorinė Prezidentūra tam skiria visus metus: suplanuotos 3 parodos ir 11 renginių ciklas. Projekto partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.