Veikiančios parodos

Pastovi ekspozicija, veikia nuo 2014 m. gruodžio 16 d. (nuolat atnaujinama)

2014 metų pabaigoje Istorinėje Prezidentūroje pradėjusi veikti atnaujinta ekspozicija apie Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentus ir prezidento instituciją skirta azartiškiems istorijos mylėtojams. Ekspozicija pritaikyta vaikams ir jaunimui, todėl joje daug dėmesio skiriama interaktyviosioms edukacinėms veikloms ir žaidimams.

Mažajame Prezidento rūmų salone lankytojai gali susipažinti su Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentais tiek tradiciniu, tiek interaktyviu būdu. Šalia stendų su prezidentų portretinėmis nuotraukomis, biografijomis, priesaikomis ir asmeniniais daiktas, galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti savo žinias apie prezidentus spalvinguose ir smagiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Informaciniame terminale lankytojų dėmesio laukia net penki istoriniai filmai apie tarpukario Kauną, prezidentą Antaną Smetoną, įžymias tarpukario Lietuvos moteris, 1938 metų Lietuvos tautinę olimpiadą, oficialiąją ir neoficialiąją diplomatiją Kaune. Penkios viena už kitą sunkesnės dėlionės, žaidimas „Pažink Prezidentus“ ir trys žaidimai „Prezidento kabinete“ – „Sudėliok Prezidento daiktus“, „Prezidento svečiai“ ir „Prezidentai skaito spaudą“ – abejingų nepaliks.

Atnaujintoje ekspozicijoje taip pat pristatomas lemtingas paskutinysis Ministrų kabineto ir aukščiausių kariuomenės vadų posėdis, Prezidento rūmuose įvykęs 1940 metų naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją. Lankytojai gali susipažinti su posėdžio dalyviais, jų pozicija dėl sovietų ultimatumo ir tolesniu jų likimu po sovietų okupacijos. Daugelio likimai iškalbingi – vieni posėdžio dalyviai buvo sušaudyti, ištremti, dar kiti spėjo pasitraukti į užsienį arba dirbo sovietų okupacinei valdžiai. Situacijos beviltiškumą ir įtampą, tvyrojusią viso posėdžio metu, perteikia netikėtai suskambęs telefonas ir grėsmingas sovietų ultimatumas, skambantis ragelį išdrįsusiam pakelti lankytojui.

Didžiausias lankytojų laukiantis iššūkis ekspozicijoje – Nepriklausomos Lietuvos simbolis J. Zikaro skulptūra „Laisvė“, kurią reikia sudėlioti iš 65 plytų. Kiekviena plyta – tam tikras Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio įvykis. Kiekvieną įvykį reikia susieti su data, kuri parašyta ant „Laisvės“ karkaso, ir padėti plytą į tą vietą. Vieni įvykiai fundamentalūs, tokie kaip Nepriklausomybės paskelbimas, Prezidento institucijos ar Lietuvos universiteto įkūrimas, tačiau prie kai kurių kitų teks gerokai pasukti galvą. Kada moterims suteikta balsavimo teisė, kada atidaryta M.K. Čiurlionio galerija ar pirmą kartą paminėta Motinos diena? Istorijos vadovėliuose apie tai nerašoma, tačiau kiekvienas įvykis besikuriančiai jaunai valstybei buvo be galo svarbus. Žingsnis po žingsnio, plyta po plytos, ir prieš akis atsiveria „Laisvė“. Kiekvienas įveikęs šį iššūkį supras, kad Laisvei sukurti reikia nemažai pastangų ir užsidegimo. 

Ekspozicijos atnaujinimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Ekspozicijos rengėjas
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Projekto vadovė
Renata Mikalajūnaitė

Projekto darbo grupė
Justina Minelgaitė
dr. Ingrida Jakubavičienė
Jovita Jankauskienė

Ekspozicijos rengimo partneris
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Ekspozicijos rengėjai dėkoja
Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui
Lietuvos sporto muziejui
Genocido aukų muziejui
Lietuvos nacionaliniam muziejui
Aušrai Marijai Vilkienei
Vidai Bartkienei
Stanislovui Sajauskui

Ekspozicijos atnaujinimo darbus atliko UAB „Terra media“