Gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniaus universiteto prof. dr. Andrius Vaišnys Istorinėje Prezidentūroje skaitys paskaitą, skiriamą spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 120-ajai sukakčiai. Paskaitos pradžia 15 val. Numatoma trukmė – 45–60 min.
Juozas Tumas-Vaižgantas, susapnavęs, kaip imperatorius jį apkabina ir dovanoja laisvą žodį, 1904-aisiais viešai džiaugėsi suteikta šia teise, kuri įvairių kartų būdavo ir yra interpretuojama kaip galimybė valdžiai daryti įtaką žiniasklaidai. Andai parlamentinėje Lietuvoje redaktorius Antanas Smetona, buvęs prezidentas, kaip bausmę tarp finansinės baudos ir arešto pasirinko kalėjimą, kad pademonstruotų, kaip ši teisė taikoma, tačiau dešimtmečiu vėliau pasirašė labai griežtą žurnalistų atžvilgiu įstatymą.
Teisė pasisakyti yra ir tarptautinės politikos kriterijus: jei žmogus turi šią teisę, jis dalyvauja kurdamas demokratiją ir tuomet visuomenė pajėgi įveikti pavojus. Vincas Kudirka, įsivaizdavęs mūsų šimtmetyje būsiant „Varpo“ redakciją 33 aukštų dangoraižyje, kur nebe žmonės, o mašinos rengsiančios tekstus, tebėra liūdnai aktualus dėl įspėjimų apie Rusijos politikos keliamas grėsmes ir Vakarų nuolaidžiavimą.
Todėl iš gerokai ilgesnės nei vieno amžiaus panoramos atrodytų, jog kova dėl spaudos laisvės turėjo mus išmokyti atsakingų sprendimų. Ar galime įžvelgti ir teisės aktų turinyje, ir žiniasklaidos savitvarkos, ir valdžių veiksmuose išeitas cenzūros laikų pamokas; ar žurnalistikos potvynius ir atoslūgius lemia tik teoretizuotas „visuomenės interesas“?
Paskaita nemokama. Prieinama ir žmonėms su judėjimo negalia (yra pandusas ir liftas).
Renginyje gali būti filmuojama ir fotografuojama.
Modernioji spaudos galia ir laisvė: žvilgsnis iš Kudirkos dangoraižio Kaune
