Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija

Pastovi ekspozicija, veikia nuo 2014 m. gruodžio 16 d. (nuolat atnaujinama) 2014 metų pabaigoje Istorinėje Prezidentūroje pradėjusi veikti atnaujinta ekspozicija apie Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentus ir prezidento instituciją skirta azartiškiems istorijos mylėtojams. Ekspozicija pritaikyta vaikams ir jaunimui, todėl joje daug dėmesio skiriama interaktyviosioms edukacinėms veikloms ir žaidimams. Mažajame Prezidento rūmų salone lankytojai gali susipažinti su Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentais tiek tradiciniu, tiek interaktyviu būdu. Šalia stendų su prezidentų portretinėmis nuotraukomis, biografijomis, priesaikomis ir asmeniniais daiktas, galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti savo žinias apie prezidentus spalvinguose ir smagiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Informaciniame terminale lankytojų dėmesio laukia net penki istoriniai filmai apie tarpukario Kauną, prezidentą Antaną Smetoną, įžymias tarpukario Lietuvos moteris, 1938 metų Lietuvos tautinę olimpiadą, oficialiąją ir neoficialiąją diplomatiją Kaune. Penkios viena už kitą sunkesnės dėlionės, žaidimas „Pažink Prezidentus“ ir trys žaidimai „Prezidento kabinete“ – „Sudėliok Prezidento daiktus“, „Prezidento svečiai“ ir „Prezidentai skaito spaudą“ – abejingų nepaliks. Atnaujintoje ekspozicijoje taip pat pristatomas lemtingas paskutinysis Ministrų kabineto ir aukščiausių kariuomenės vadų posėdis, Prezidento rūmuose įvykęs 1940 metų naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją. Lankytojai gali susipažinti su posėdžio dalyviais, jų pozicija dėl sovietų ultimatumo ir tolesniu jų likimu po sovietų okupacijos. Daugelio likimai iškalbingi – vieni posėdžio dalyviai buvo sušaudyti, ištremti, dar kiti spėjo pasitraukti į užsienį arba dirbo sovietų okupacinei valdžiai. Didžiausias lankytojų laukiantis iššūkis ekspozicijoje – Nepriklausomos Lietuvos simbolis J. Zikaro skulptūra „Laisvė“, kurią reikia sudėlioti iš 65 plytų. Kiekviena plyta – tam tikras Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio įvykis. Kiekvieną įvykį reikia susieti su data, kuri parašyta ant „Laisvės“ karkaso, ir padėti plytą į tą vietą. Vieni įvykiai fundamentalūs, tokie kaip Nepriklausomybės paskelbimas, Prezidento institucijos ar Lietuvos universiteto įkūrimas, tačiau prie kai kurių kitų teks gerokai pasukti galvą. Kada moterims suteikta balsavimo teisė, kada atidaryta M.K. Čiurlionio galerija ar pirmą kartą paminėta Motinos diena? Istorijos vadovėliuose apie tai nerašoma, tačiau kiekvienas įvykis besikuriančiai jaunai valstybei buvo be galo svarbus. Žingsnis po žingsnio, plyta po plytos, ir prieš akis atsiveria „Laisvė“. Kiekvienas įveikęs šį iššūkį supras, kad Laisvei sukurti reikia nemažai pastangų ir užsidegimo. Ekspozicijos atnaujinimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Ekspozicijos rengėjas Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Projekto vadovė Renata Mikalajūnaitė Projekto darbo grupė Justina Minelgaitė dr. Ingrida Jakubavičienė Jovita Jankauskienė Ekspozicijos rengimo partneris Lietuvos centrinis valstybės archyvas Ekspozicijos rengėjai dėkoja Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Lietuvos sporto muziejui Genocido aukų muziejui Lietuvos nacionaliniam muziejui Aušrai Marijai Vilkienei Vidai Bartkienei Stanislovui Sajauskui Ekspozicijos atnaujinimo darbus atliko UAB „Terra media“