- Apie moteris ir Prezidento bandymą grąžinti jas į šeimą
- Apie iš valstiečių kilusio inteligento ir bajoraitės santuoką
- Apie Prezidentą ir sportą
- Apie Prezidento gimtadienio dovanas
- Apie krepšininkus, kortas ir ridikėlius
- Apie Prezidentą, kortas ir biliardą
- Apie Kalėdų šventes Prezidentūroje
- Apie Velykas Prezidentūroje
- Apie Prezidentes
- Apie Prezidento rinkikus
Ar žinote, kad XX a. 4 deš. pabaigoje lietuvaitės buvo vienos labiausiai išsilavinusių moterų Europoje? XX a. 4 deš. Lietuvoje labai padaugėjo moterų, siekiančių aukštojo išsilavinimo. Vis daugiau jų stojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame rinkosi Medicinos (odontologijos, farmacijos ir kt.), Matematikos-gamtos, Humanitarinių bei Teisių fakultetų specialybes. Taip atsitiko ne tik dėl įsibėgėjusios moterų emancipacijos — siekė įgyti išsilavinimą, turėti lygias teises su vyrais ar noro aktyviau dalyvauti viešajame gyvenime. Rinktis studijas jas skatino ir kitos, politinės bei ekonominės priežastys. 1927 m., paleidus III Seimą, nutrūko moterų politinė veikla. Tuo metu daugelyje pasaulio šalių įsivyravo nuomonė, jog moteris reikia „gražinti į šeimą“. Šis reiškinys įgavo pagreitį ir Lietuvoje. Prezidentas Antanas Smetona, sveikindamas 1937 m. gruodžio 10–12 d. Kaune vykusį II moterų suvažiavimą, į jas kreipėsi ne „brangios pilietės“, bet „sesės ir marčios“, tuo viešai eliminuodamas moteris iš politinio gyvenimo sferos ir palikdamas moterims tik namų erdvę. Savo kalboje Prezidentas taip pat akcentavo naujus moterims keliamus uždavinius, pabrėždamas, kad „ne politikoje ir viešame gyvenime didysis moterų pašaukimas. Šeimos židinyje pasireiškia šviesi ir įvairi moters galybė.“ (Moteris ir pasaulis, 1938, Nr. 1-2, p. 4). Buvo bandoma apriboti ir moterų dalyvavimą darbo rinkoje: moterų algos buvo mažesnės negu vyrų, vyrai dirbo labiau „prestižinėse“ darbo vietose, o ekonominės krizės metu priėmus įstatymą iš dviejų valstybinėse įstaigose dirbančių šeimos narių vieną atleisti, dažniausiai atleidžiamos buvo moterys. Į tokius politinius ir ekonominius apribojimus moterys reagavo labai išmintingai ir toliaregiškai – vis daugiau jų ėmė siekti profesinio ir aukštojo išsilavinimo. Paskutiniaisiais Pirmosios Lietuvos Respublikos metais iš 23 Tautos Sąjungos narių, pateikusių žinias apie moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičių, Lietuva buvo 5 vietoje. Daugiau išsilavinusių moterų buvo tik Suomijoje, Estijoje, Airijoje ir Rumunijoje.