Vasaris – paskutinis parodos „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ eksponavimo mėnuo Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Šia proga viena iš parodos rengėjų dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė vasario 8 d. 17 val. kviečia į viešą paskaitą „Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Ko moko sugrįžimo istorija?“. Po paskaitos klausytojai kviečiami kartu su pranešėja atidžiau patyrinėti eksponuojamas sutartis.

Skaityti daugiau: Dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės vieša paskaita „Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos...

Vasario 10 d. 17 val. Istorinėje Prezidentūroje laukiami visi besidomintys Lietuvos diasporos istorija. Renginyje bus pristatoma dr. Antano Adomėno knyga „Lietuvių diaspora. Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos“ , kurios vertimu iš anglų kalbos ir leidyba pasirūpino Pasaulio lietuvių centro leidykla.  Lietuviškasis leidimas papildytas filmu apie Lietuvių chartą. Apie pirmąją vadinamąją „grynorių“ bangą ir išeivius palikusius tėvynę Antrojo pasaulinio karo metais knygoje pasakojantis dr. A. Adomėnas kviečia pažvelgti į abiejų bangų lietuviškų bendruomenių susitelkimo priežastis bei siekį išlaikyti lietuviškas šaknis. Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvaus prof. Vytis Čiubrinskas, dr. Eugenija Vaitkevičiūtė, Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius. Meninę dalį dovanos Kauno mišrus choras „Leliumai“ (meno vadovas ir dirigentas Dainius Druskius). Renginio metu bus rodomos ištraukos iš prie knygos pridėto filmo „Lietuvių charta 1949–1999–2019“. 

Skaityti daugiau: Dr. Antano Adomėno knygos „Lietuvių diaspora. Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos“ pristatymas

Jau 18-ąjį kartą kauniečiai ir miesto svečiai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kviečiami švęsti Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Šį kartą šventė bus ir nostalgiška, ir interaktyvi. O besiruošiant šventei paaiškėjo, kad ji turės ir detektyvo prieskonio.

Visos Vasario 16-osios šventės muziejuje gausiai dokumentuotos. Išskyrus 2007 m. Vasario 16-ąją! Darbo apskaitos žiniaraščiai rodo, kad muziejus tą dieną dirbo, tačiau kas tą dieną vyko – neprisimena nei muziejininkai, nei paslaptingai tuščias tos dienos fotografijų aplankas.   

Skaityti daugiau: Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo...

Vos išlydėjusi Vasario 16-osios Akto originalą, jau nuo gruodžio 1 d. Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia susipažinti su kita gimininga Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą bylojančių autentiškų dokumentų paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Lietuvos centrinis valstybės archyvas parodai Kaune paskolino politikos ir prekybos sutartis. 17 unikalių dokumentų, kuriuos 1920 – 1938 m.  Lietuvos Respublika buvo sudariusi su Europos, Tolimųjų Rytų bei Pietų Amerikos valstybėmis, lankytojams atskleidžia dvišalį Lietuvos valstybės bendradarbiavimą bei platų politinių ir prekybinių interesų spektrą. Simboliška, kad 1939 m. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Lietuvos laikinosios sostinės Kauno išvežtos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys 2022 m. vėl sugrįžo į Kauną. 

Skaityti daugiau: SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kaune – politikos...

Vienas ypatingas Kauno pastatas nuo šiol gali pasigirti ne tik turtinga istorija, bet ir išskirtinėmis jos pasakojimo formomis. Lapkričio pabaigoje Istorinėje Prezidentūroje Kaune visuomenei pristatyti trys nauji leidiniai – lietuvių ir anglų kalbomis išleistos komiksų knygos „Rūmų istorijos“ bei akliesiems skirta taktilinė to paties pavadinimo knyga.

Skaityti daugiau: Pamatyti istoriją: komiksas ir taktilinė knyga „Rūmų istorijos“

Kauno – Europos kultūros sostinės išvakarėse Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaryta nauja ekspozicija „Rūmų istorijos“, kurios autoriai kviečia pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų šimtmečių istoriją. Ekspozicijoje lankytojų laukia daug naujų siužetų ir garsių istorinių asmenybių. Muziejaus lankytojams įprastą pasakojimą apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940 m.), Prezidento instituciją ir tarpukario prezidentus papildo istorijos apie imperatorius, gubernatorius, karo vadus, civilinių ir karinių administracijų viršininkus, partinius veikėjus, pionierius, mokytojus, verslius žmones ir net įžymią dailininkę.

Skaityti daugiau: Nauja ekspozicija „Rūmų istorijos“ jau veikia!

2020 metų pabaigoje į plačius pasaulinio interneto vandenis išplaukė naujas skaitmeninis produktas – nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt, leidžiantis iš bet kurio pasaulio taško susipažinti su Kaune, Vilniaus g. 33, esančiu kultūros paveldo objektu, šiandien vadinamu Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra.

Nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt skirtas skatinti kultūros edukaciją ir padidinti kultūros įstaigų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumą tuo metu, kai muziejai uždaryti ir žmonių judėjimas apribotas

Skaityti daugiau: rumuistorijos.lt – virtuali pažintis su turtinga pastato istorija

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra pakvietė į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Mūsų donatorių, kuriuos vadiname „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį reprezentuojamo istorinio laikotarpio paveikslą.

Skaityti daugiau: Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Istorinėje Prezidentūroje atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų ekspozicija. Parodos pavadinimas „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes) kalba apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Kaip teigė Prezidentas Valdas Adamkus: „Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių požiūrių įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas.“ 

Skaityti daugiau: Atiduok, ką privalai – unikali valstybinių apdovanojimų kolekcija vėl grįžta į Istorinės...

Prieš 76 metus gaisro metu Klivlande nuomojamame name žuvo Prezidentas Antanas Smetona. Jo palaikai ilsisi netoli Klivlendo esančiame Čardono Visų sielų kapinių mauzoliejuje Ohajo valstijoje, JAV. Lietuva neteko centrinės XX amžiaus Lietuvos istorijos figūros. Tačiau svarbu svarstyti ne apie žūties aplinkybes, o apie Smetonos vaizdinį istoriniame naratyve, jo paliktus gilius kultūrinius ir istorinius pėdsakus. Pastarųjų nesunku atrasti bemaž kiekviename Lietuvos mieste, nors 50 metų jie buvo trinami, slepiami, naikinami. Tebevykstant diskusijoms dėl A. Smetonos paminklų Vilniuje ir Klaipėdoje, galime pasidžiaugti, jog Kaunas išlaikė daugiausia Prezidento Antano Smetonos atminties ženklų. Jau nuo 1931 m. Kauno Panemunėje driekiasi A. Smetonos alėja, kuria mėgo jodinėti Prezidentas. Valstybės teatras - su Prezidento lože, Karininkų ramovė  - su Prezidento mene, o Prezidento rūmuose – atkurtas Prezidento A. Smetonos kabinetas ir sodelyje 25-tus metus skaičiuojanti Antano Smetonos skulptūra (skulpt. Alfonsas Vaura).

Skaityti daugiau: Prezidento A. Smetonos žūties metinės ir atminimo įamžinimas