Apie iš valstiečių kilusio inteligento ir bajoraitės santuoką

Ar žinote, kad ano meto visuomenė Prezidentui Antanui Smetonai galėjo pavydėti ne tik valdžios, bet ir idealios šeimos? Dar XIX a. pabaigoje lietuviai inteligentai išsikėlė sau tikslą asmeninę laimę sujungti su tėvynės meile. Santuoka turėjo užtikrinti tautiškai „gryną“ šeimą, o vedybos turėjo garantuoti laisvę tautinei veiklai. Tobula žmona pagal pačių inteligentų susikurtą įvaizdį buvo tautiškai susipratusi, išsilavinusi lietuvė. Tokių buvo reta, todėl jauniems inteligentams buvo patariama patiems „užsiauginti“ sau žmoną. A. Smetona, ieškodamas gyvenimo draugės, pasirinks būtent šį kelią. Sofija Chodakauskaitė (gimusi 1885 m. sausio 13 d.) nuo vaikystės buvo kalbi, energinga, mokanti daug kalbų, mėgstanti bendrauti, nestokojanti drąsos bei ryžto ir su nedidelėm išlygom (labiausiai buvo baimintasi lenkiškos dvaro kultūros) atitiko lietuvių nuotakoms keliamus reikalavimus. Su būsimu vyru, tuomet dar tik septintos klasės mokiniu A. Smetona, Sofija susipažino 1895 m. vasarą kai jai tebuvo 11 metų. Neformaliu Smetonų piršliu laikytinas kalbininkas Jonas Jablonskis, kuris rekomendavo A. Smetoną kaip gabų korepetitorių Sofijos broliui Romanui. Nors Chodakauskai buvo lenkiškai kalbanti bajorų šeima, tačiau Sofija nuo jaunystės simpatizavo lietuvių tautiniam judėjimui ir neslėpė savo lietuviškos orientacijos. Kol Sofija brendo, per keletą metų ėmė daugėti iš lietuvių valstiečių šeimų kilusių inteligentų santuokų su išsimokslinusiomis bajoraitėmis. Anksčiau tokia nelygi santuoka būtų buvusi vadinama „mezaliansu“, tačiau išsilavinimui įgijus didesnės svarbos nei „mėlynam kraujui“, inteligentai vyrai tapo bajorų šeimose pageidaujamais jaunikiais. Su tėvų palaiminimu Sofija ištekėjo už A. Smetonos būdama devyniolikos, tik ką baigusi Mintaujos gimnaziją. Tuomet su  trisdešimtmečiu vyru, žemės banko tarnautoju, ji persikėlė gyventi į Vilnių. Smetonų namai greitai tapo vienu svarbiausių lietuvių veiklos centrų. Būtent tada Smetonų šeimos  gyvenimas persipynė su visos tautos interesais, aktyvia visuomenine veikla. Bajoraitei Sofijai nelengva buvo atsisakyti prabangios buities, prie kurios ji buvo įpratusi, tačiau ji nuo pat pradžių iki gyvenimo pabaigos palaikė vyro veiklą, jį rėmė ir skatino. Pora susilaukė trijų vaikų, iš kurių išaugo dukra Marija Danutė bei sūnus Julius Rimgaudas. Dukra Birutė mirė nesulaukusi 3 metų. Jokios profesijos neįgijusi ir visą gyvenimą tik šeimos reikalais besirūpinusios S. Smetonienės pase buvo įrašyta „Buv. Prezidentienė“.