Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai

Paroda veikia 2020 m. vasario 13 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. Pasitinkant Vasario 16-ąją, Istorinėje Prezidentūroje atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų ekspozicija. Parodos pavadinimas „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes) kalba apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Kaip teigė Prezidentas Valdas Adamkus: „Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių požiūrių įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas.“ Ekspozicijoje „Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai“ rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai. Dalis šios kolekcijos jau buvo eksponuota 2005 metais atveriant Istorinę Prezidentūrą visuomenei. Dėl savo unikalumo ir specialių saugojimo sąlygų keletą metų lankytojus džiuginusi kolekcija buvo sugražinta „privalomam poilsiui“ į muziejaus fondus. Džiugu, kad šių metų vasario 13 dieną, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę ir minint Vyties Kryžiaus statuto patvirtinimo šimtmetį, ši kolekcija vėl sugrįžo į Prezidento rūmus. 1918 metais atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą. 1919 metais vykusios kovos už valstybės išlikimą lėmė pirmąjį karinį apdovanojimą. Tais pačiais metais buvo įsteigtas kryžius „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti kovose už Nepriklausomybę pasižymėjusius karius, deja, jis nebuvo pagamintas. 1919 metų rudenį buvo nuspręsta, kad ordinas bus tokios pat formos, kaip esantis Lietuvos herbo raitelio skyde (dvigubas Jogailaičių kryžius). 1920 m. vasario 3 d. patvirtinus Vyties (nuo 1927 m. Vyčio) Kryžiaus statutą ir ordinui suteikus naują vardą, jis pradėtas gaminti ir teikti frontuose pasižymėjusiems kariams ir karininkams. 1928 metais buvo įsteigtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas, o 1930 metais steigiant aukščiausiąjį valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną buvo priimtas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, sutvarkęs visą apdovanojimų sistemą. Kartu su trimis svarbiausiais ordinais – Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino buvo įtvirtinti aštuoni valstybinės svarbos medaliai ir pasižymėjimo ženklai: Vyčio Kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, Vytauto Didžiojo ordino medalis, DLK Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Šaulių žvaigždė. 1940 metais įsteigtas paskutinis Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Kariuomenės pirmūno medalis. Tarpukariu Valstybės ordinų fondas buvo saugomas Prezidento kanceliarijoje. 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, naikinamų valstybinių institucijų turto dalis pateko į muziejus. Privalu padėkoti Lietuvos muziejininkams, kuriems, kitaip nei kaimynams estams ar latviams, pavyko išsaugoti unikalią kolekciją, kurią lankytojai galės pamatyti nuo vasario 13 dienos Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Ekspozicijos kuratorius – Numizmatikos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Ignas Narbutas.