Tango su Mirtimi: Pirmasis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose

Paroda veikia 2014 m. birželio 27 d. – 2015 m. birželio 14 d. Mirtis yra negailestinga partnerė: jei jau pasikvietei ją šokiui, teks šokti visą amžinybę. Tokį griežtą verdiktą skelbia simbolinė olandų dailininko Luiso Ramakerso (Louis Raemaekers) karikatūra „Vokiškasis tango“. Birželio 26 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune atidaryta šio dailininko darbų paroda, pasakojanti apie Pirmąjį pasaulinį karą, vokiečių karo nusikaltimus Belgijoje ir mokslo „pasiekimus“ tobulinant karo mašinas ir ginklus. Karikatūristas nupiešė apie 1000 Pirmojo pasaulinio karo vaizdų ir į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, svariai pasitarnavęs antivokiškai karo propagandai. Paveikūs, simboliniai ir konkretūs, atviri, drąsūs, šokiruojantys, ironiški ir groteskiški L. Ramakerso darbai, papildyti taikliomis stiprų emocinį turinį perteikiančiomis žinutėmis, ir po 100 metų nesiliauja stebinti savo įtaigumu. Pietų Nyderlandų Limburgo provincijoje gimęs ir Amsterdame bei Briuselyje mokęsis L. Ramakersas (1869–1956) savo karjerą pradėjo kaip peizažistas ir vaikiškų knygučių iliustratorius. Karo pradžioje L. Ramakersas slapta nuvyko į užimtą Belgiją; ten pamatyti karo žiaurumai jį taip sukrėtė, kad grįžęs nusprendė išlieti savo pasibaisėjimą popieriuje. 1914 m. rugpjūtį Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“ išspausdino pirmuosius dailininko karikatūrų karo tema bandymus, kurie tapo tolesnės įspūdingos jo karjeros pradžia. L. Ramakersas pradėjo bendradarbiauti su laikraščiu ir pirmais karo metais bent kartą per savaitę spausdino įtaigius piešinius, kuriuose daugiausia vaizdavo Vokietijos karių žiaurumą ir Belgijos žmonių skriaudas. Vokietijos valdžia negalėjo pakęsti tokio neutralios šalies laikraščio įžūlumo, todėl iš redakcijos pareikalavo, kad jį atleistų ir netgi pasiūlė 12 tūkst. markių atlygį už gyvą ar mirusį dailininką. Nyderlandų valdžia buvo priversta patraukti L. Ramakersą į teismą dėl jo keliamo pavojaus šalies neutralumui, tačiau jis buvo išteisintas. 1916 m. L. Ramakersas persikėlė į Londoną tęsti karjeros, o jo karikatūros tapo populiarios ir laukiamos daugelyje šalių. Jas perspausdino Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, buvo išleista jo karikatūrų knyga, kuri platinta aštuoniolikoje šalių, spausdinti plakatai, skrajutės, cigarečių pakelių įdėklai ir kt. Darbai pasiekė Kanadą ir JAV. Manoma, kad jie stipriai prisidėjo prie JAV įstojimo į karą 1917 metais. L. Ramakerso piešiniai tapo svarbiu karo propagandos ginklu. Pirmajame pasauliniame kare kovota ne tik naujausiais ginklais, bet ir dar viena ne mažiau veiksminga priemone – karo propaganda. Šiuo ginklu buvo susirūpinta jau pirmosiomis karo dienomis. Vokiečiai propagandai skleisti įkūrė Centrinį biurą, britai – M17 biurą, JAV – propagandos departamentą. Nors propaganda įvairiomis formomis buvo žinoma jau nuo rašto atsiradimo laikų, Pirmasis pasaulinis karas sukėlė ypatingą vyriausybinės propagandos proveržį karo tema. Ji buvo skleidžiama spaudos priemonėmis, plakatais, šūkiais, radijo laidose, kino filmuose. Propaganda visų pirma veikė emocijas ir tarnavo kaip priemonė formuoti viešąją nuomonę, motyvuojanti žmonių veiksmus ir kelianti patriotizmą. Britai ypač gerai ištobulino šį žanrą, kuris, didėjant karo aukų skaičiui, padėjo palaikyti žmonių dvasią, demonizuoti priešą, sulaukti JAV palaikymo. Simbolinės L. Ramakerso karikatūros karinio konflikto metu pasitarnavo kaip karo propagandos įrankis, o šiandien jos labai iliustratyviai pasakoja apie patį karo procesą, mūšius ir  juose naudotus naujausius ginklus. Šis karas išsiskyrė savo mastu ir aukų skaičiumi – skirtingų šaltinių duomenimis jame žuvo nuo 9 iki 12 mln. karių ir antra tiek civilių. Tokius didelius nuostolius jis sukėlė sparčiai besivystančios mokslo ir karinės pažangos dėka. Kariauta žemėje ir vandenyje, o pirmą kartą istorijoje – ore bei po vandeniu. Karo technika tobulėjo žaibišku greičiu, vienai pusei išradus naują ginklą, greitai kita pusė jai atsakydavo dar galingesniu. Mūšio lauke buvo prisimintos ir senesnės priemonės: granatos, artilerija, apkasų mortyros, durklai, tačiau pagrindinį vaidmenį vaidino nauji, priešus ne tik žalojantys, bet ir gąsdinantys, ginklai: liepsnosvaidžiai, cheminis ginklas, tankai, bombonešiai, naikintuvai, žemės ir vandens minos, torpedos, spygliuotoji viela ir kita. M. K. Čiurlionio galerijos fondai L. Ramakerso darbais pasipildė 1934 m. rugsėjo 21 d., praėjus dvidešimčiai metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kolekciją iš 113 reprodukcijų ir 3 originalių savo darbų Lietuvai per Lietuvos konsulatą Belgijoje padovanojo pats dailininkas. Atsidėkodama Užsienių reikalų ministerija L. Ramakersą apdovanojo DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Tokiais būdais tarpukariu buvo stiprinamas Belgijos ir Lietuvos ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. Parodą „Tango su Mirtimi: Pirmasis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose“ sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje eksponuojami piešiniai, pasakojantys apie Pirmojo pasaulinio karo pradžią, Belgijos užpuolimą ir kare panaudotas naujausias technologijas. Antrojoje dalyje, kuri lankytojams bus pristatyta 2015 metais, karikatūros pasakos apie tolesnę karo eigą ir pabaigą. Parodos kuratorė – istorikė Jovita Jankauskienė. Parodos organizatoriai Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba