Pasaulio skautijai – 100 metų

2007 05 12 – 2008 09 01 Paroda „Pasaulio skautijai – 100“  Parodoje eksponuojamos 1920–1940 m. Lietuvoje, 1940–1945 m. Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklose, Sibiro tremtyje bei emigracijoje (JAV, Kanadoje ir kt.) veikusių skautų organizacijų fotografijos, vėliavos, gairelės, pašto ženklai, apdovanojimai. Parodos anotacija Skautai – didžiausias savanoriškas jaunimo judėjimas pasaulyje. Pagrindinis jo tikslas – remti ir skatinti jaunų žmonių fizinį, dvasinį ir protinį vystimąsi, kad šiandienos jaunimas galėtų vaidinti aktyvų vaidmenį visuomenėje. Pagrindiniai organizacijos tikslai: tarnauti tėvynei, būti dorais ir naudingais stiprios  ir kilnios dvasios piliečiais, teikiančiais visokeriopą pagalbą artimui, užgrūdintais gyvenimu stovyklose, žygiuose, sportinėse rungtyse, skautiškomis dainomis prie stovyklos laužo. 1899 m. būrų karo metu Mafekingo apsuptyje, Pietų Afrikoje, Anglijos generolas Robertas Baden-Powellis pagarsėjo suorganizavęs savanorius berniukus – kadetus, atlikusius ryšininkų užduotis, pasižymėjusius drąsa bei atsakingumu. 1907 metų rugpjūtį Braunsi saloje prie Londono įvyko bandomoji stovykla, kurioje skautavimo mokėsi 20 berniukų iš įvairių socialinių sluoksnių. Stovyklos sėkmė jos organizatoriui įrodė, kad taikyti mokymai ir metodai labai sudomino jaunuolius. Ši data laikoma oficialia skautybės pradžia. Taurūs skautų principai „Dievui, Tėvynei, Artimui“ pasklido po pasaulį, suburdami skautavimui per 28 mln. skautų 216 šalyse. Lietuvoje skautai įsikūrė 1918 m. Petro Jurgėlos-Jurgelevičiaus iniciatyva. Iki II Pasaulinio karo organizacijos gretose pabuvojo apie 16 000 narių. 1922 m. skautų suvažiavime Kaune buvo sudaryta skautų asociacija (LSA), kuri 1924 m. buvo oficialiai pripažinta ir įregistruota Tarptautiniame skautų biure Londone. Berniukai būrėsi į skautų brolijas, mergaitės – į skaučių seserijas. Skautų ženklelis – trilapė lelija, mergaičių – rūtos šakelė, šūkis: Budėk. I938 m. Kaune įvyko I Tautinės skautų ir skaučių stovyklos. Skautai būrėsi ir tautiniu pagrindu: veikė lenkų skautai harcerai, žydų skautai, aktyvūs buvo Rusijos skautai. Tarpukario Lietuvoje skautams vadovavo Prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, iškilūs bažnyčios, kultūros, švietimo, kariuomenės atstovai: kun. K. Čibiras, kun. B. Čėsnys, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, plk. J. Šarauskas, J. Alekna. 1933 m. į tarptautinę stovyklą Palangoje atvyko pasaulinės skautų organizacijos vadas ir kūrėjas Robertas Baden- Powellis ir pasaulinės skaučių organizacijos įkūrėja Olave Baden-Powell. Okupacijos metais skautų vienetai buvo uždrausti, sunaikinti, jų vadovai atsidūrė kalėjimuose, ištremti į Sibirą. Didelė dalis skautų tapo partizanais arba rėmė rezistencinį judėjimą prieš sovietų okupaciją.  Dalis pasitraukė į Vokietiją, ten pabėgėlių stovyklose 1945 – 1949 metais jų pastangomis buvo atgaivinta skautų veiklą. 1948 metais Vokietijoje įvyko II Tautinė stovykla. Nuo 1949 metų lietuviai pabėgėliai pasklido po pasaulį, skautai toliau labai aktyviai  tęsė savo veiklą išeivijoje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikoje. Kartu su tautos atgimimu bei Sąjūdžiu sujudo prieškario ir išeivijos skautai bei jaunimas, siekęs atgaivinti skautiškąjį judėjimą laisvoje Lietuvoje. Jubiliejiniai metai įpareigojo skautus susiburti į vieną ratą ir įrodyti, kad nepaisant organizacinių skirtumų, jie gali būti vieningi. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia dešimt skautiškų organizacijų. Dabartinei jaunuomenei skautų veikla galėtų būti pavyzdžiu, kuriant pilietišką, demokratinę visuomenę, puoselėjant kultūros ir meno tradicijas, ugdant atsakomybę už savo tautą, skatinant jaunosios kartos moralinį ir dorovinį auklėjimą. Parodoje eksponuojama per 1000 eksponatų, nuotraukų ir jų kopijų iš visų dabar veikiančių skautų organizacijų, išeivijos lietuvių rinkinių, Lietuvos muziejų: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuas, Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos Nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejuas, Biržų Selos muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Išeivijos instituto.