2007 08 09 – 2009 04 01 Paroda „Antanas Smetona: Žmogus, Prezidentas, Tautos vadas“  Paroda atskleidžia Prezidento asmenybės ir XX amžiaus Lietuvos valstybės istorijos sudėtingumą. Iš besiformuojančio Lietuvos Respublikos Prezidento instituto perspektyvos galima išvysti beužgimstančią Lietuvos valstybę (1918-1919), epizodus iš 1927-ųjų metų ir vėlesniojo dešimtmečio Prezidento kelionių po Lietuvą, kurių metu stengtasi aiškinti tautininkų vyriausybės siekius ir uždavinius. Taip pat galima pamatyti „valstybės vado“, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo greitai pavadinto „tautos vadu“, kulto apraiškas. Šalia vizualiai stiprių ir emocionaliai paveikių Prezidento kaip pirmojo valstybės asmens pasirodymų tautos šventėse, kariuomenės bei visuomeninių ir jaunimo organizacijų iškilmėse, besiformuojantį Antano Smetonos asmenybės rūstumą sušvelnina fotografijos, kuriose Prezidentas užfiksuotas su šeima ar laisvalaikio metu. Antanas Smetona nebuvo abejingas kultūrai ir dažnai dalyvaudavo lietuvių dailininkų ir užsienio dailės, knygų parodų atidarymuose, kurie tapdavo savita santykių su užsienio diplomatais patvirtinimo vieta. Tai tik vienas iš epizodų, atskleidžiančių Lietuvos Respublikos Prezidento santykius su užsienio valstybių diplomatais, parodoje jų galima išvysti ir daugiau. Atskirai verta paminėti parodoje rodomas gana retas fotografijas, atskleidžiančias Prezidento gyvenimą egzilyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, po lemtingos 1940 m. birželio 15 dienos. Stebėtina, kaip fotografijose išlikęs praeities vaizdas perteikia ano meto emociją, o taip pat sugeba stebinti dar ir šiandien. Parodos bendraautorius – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Parodoje naudotos Lietuvos centriniame valstybės archyve ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyve saugomos fotografijos, taip pat ambasadoriaus Kazio Lozoraičio dovanotos fotografijos. Prezidento asmeniniai daiktai ir dovanos yra iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvų. Parodos anotacija „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę. Lieka tad tik bandyti keliais škicais apibrėžti jo kaip visuomenininko, politiko, valstybės vyro asmenybę. Jis priklausė jau vidutinei kartai, įsiterpusiai tarp pranašų ir patriarchų – Basanavičių, Kudirkų, Vaižgantų – kartos ir taip vadinamų „buržuazinių“ – tai yra, irgi dažniausiai pirmos, iš kaimo išėjusios inteligentų kartos politikų, sudariusių nepriklausomos Lietuvos vadovaujančius kadrus. Tai karta, kuriai Lietuvos ateitis buvo jau nebe svajonių, o vilčių horizontas. Gimnazijos mokytojas, klasikinių kalbų žinovas, humanistas – tipingas „vidutinis inteligentas“, kurio atvaizde save atpažins naujai bręstanti apsimokiusių lietuvių karta. Nuosaikumas – jo asmeninio charakterio pagrindinis bruožas ir jo užimta politinė pozicija – nusprendžia, greičiausia, ir jo vyraujančią rolę Lietuvos atkūrimo laikais ir padaro iš jo simbolinę nepriklausomybės laikų figūrą. Visai naujas personažas, atskleidžiąs nenumatomus politinius gabumus, iškyla pokario metais. Nuošaliam stebėtojui tiesiog nesuprantama, kaip šis nereikšmintos tautininkų partijos lyderis galėjo būti pučistų parinktas ir po 1926 m. gruodžio perversmo apšauktas Lietuvos prezidentu. Apibendrinant: padorus žmogus, bet gabus, kytras politikas; nuosaikus demokratas ir prastas „tautos vadas“: kas buvo iš tiesų Antanas Smetona?“  Algirdas J. Greimas Antanas Smetona (1874-1944) – viena prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Lietuvos istorijoje. Šiandien Pirmosios Lietuvos Respublikos tapsmas bei daugiau nei po dviejų dešimtmečių sekusi dramatiška okupacija ir rūstus jos vertinimas besąlygiškai siejamas su anuomet veikusiomis asmenybėmis. Bene ryškiausias valstybės ir asmens sutapatinimo pavyzdys – Antanas Smetona. Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris apie šį Prezidentą neturėtų savo nuomonės ir savo vertinimo. Nuo senolio, pamenančio prieškario įvykius, iki moksleivio, dar tik mėginančio įsisavinti jų patirtį, Antanas Smetona lieka ta istorine asmenybe, kuri simbolizuoja ir įprasmina Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Paroda „Antanas Smetona: Žmogus, Prezidentas, Tautos vadas“ atskleidžia Antano Smetonos asmenybės ir XX amžiaus Lietuvos valstybės istorijos sudėtingumą. Joje iš besiformuojančio Lietuvos Respublikos Prezidento instituto perspektyvos galima išvysti beužgimstančią Lietuvos valstybę 1918-1919 metais, demokratijos išbandymą 1926 m., autoritarizmo įtvirtinimą po gruodžio 17 d. perversmo ir dramatiškus okupacijos atspindžius. Tačiau kalbėdami apie aną valstybę ir laiko juostoje brėždami lemtingus įvykius, neretai pamirštame tos laiko juostos turinį, gyventojus ir jų nuotaikas, kasdieninį gyvenimą. Parodoje galima išvysti epizodus iš 1927-ųjų metų ir vėlesniojo dešimtmečio Prezidento kelionių po Lietuvą, kurios iš dalies lėmė „Tautos vado“ kulto įtvirtinimą. Šalia vizualiai stiprių Prezidento kaip pirmojo valstybės asmens pasirodymų tautos šventėse, kariuomenės bei visuomeninių ir jaunimo organizacijų iškilmėse, besiformuojantį Antano Smetonos asmenybės rūstumą sušvelnina fotografijos, kuriose Prezidentas užfiksuotas su šeima ar laisvalaikio metu. Antanas Smetona nebuvo abejingas kultūrai ir dažnai dalyvaudavo lietuvių dailininkų ir užsienio dailės bei knygų parodų atidarymuose, kurie tapdavo savita santykių su užsienio diplomatais patvirtinimo vieta. Atskirai verta paminėti parodoje rodomas gana retas fotografijas, atskleidžiančias Prezidento gyvenimą egzilyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, po lemtingos 1940 m. birželio 15 dienos Lietuvos okupacijos. Parodos bendraautorius – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Parodoje eksponuojamos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos, taip pat ambasadoriaus Kazio Lozoraičio dovanotos, fotografijos. Prezidento asmeniniai daiktai ir dovanos yra iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Dalis eksponatų yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė. Už galimybę surengti šią parodą nuoširdžiai dėkojame parodos bendraautoriui Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Taip pat už galimybę išvysti unikalius Antano Smetonos asmenybę atskleidžiančius kadrus dėkojame ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui. Paroda yra projekto „Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai iš arčiau“, kurį remia Kultūros ir sporto rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, dalis.

Partneriai ir draugai

  • Kauno diena
  • Kauno miesto savivaldybė
  • Kultūros ministerija
  • Kultūros taryba
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • LRT
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • Adamkaus Biblioteka
  • CDM
  • ICOM
  • Kulturos pasas
  • Lietuvos muziejų asociacija
  • Nuova
  • Siaulių Aušros muziejus
  • VDKM
  • VU KHF
  • We Love Lithuania