Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos (lauko paroda)

Paroda veikia 2017 gegužės 18 d. – spalio 31 d. Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojams pristatyta nauja fotografijų paroda „Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos“. Iš tarpukario Lietuvos visuomenės galime pasimokyti begalės dalykų, bet labiausiai – neabejingumo. Daug gyventojų tuomet priklausė net kelioms visuomeninėms organizacijoms, aktyviai dalyvavo įvairiose patriotinėse, aplinkosaugos, švietimo, labdaros akcijose. Dažnai socialinius projektus inicijuodavo patys žmonės, o valstybė tik vėliau juos paremdavo. Fotografijų parodoje „Neabejinga visuomenė: aktualios tarpukario Lietuvos pamokos“ Istorinės Prezidentūros sodelyje galima pamatyti visą puokštę skirtingų žmonių iniciatyvų ir pasimokyti iš jų kūrybiškumo, entuziazmo, atjautos, mokėjimo nuoširdžiai džiaugtis bei kovoti už bendrus tikslus. Parodos lankytojai sužinos, kad rinkti paramą vargstantiesiems buvo tapę beveik kasdienybe. Su dėžutėmis rankose, savo rūbus, vežimus, sunkvežimius apkabinėję plakatais „aukokite“, žmonės išsiruošdavo į kone nacionalines aukų rinkimo akcijas, skirtas įvairiausiems tikslams. Parodos lankytojus turėtų nustebinti tarpukario Lietuvos gyventojų kūrybiškumas ir atkaklumas. 1929 m. kauniečiai išradingai atsisveikino su atgyvenusia transporto rūšimi – arklių traukiamu tramvajumi konke – surengė „laidotuvių procesiją“. 1933 m., neapsikentę dėl bene didžiausių Europoje elektros kainų, miesto gyventojai solidariai įsijungė į elektros vartotojų boikotą ir savaitę nedegė šviesos. Susirūpinę ligų prevencija, visuomenininkai inicijavo masines Švaros savaites, per kurias ragino žmones susitvarkyti namus, nusimaudyti pirtyse ir visada laikytis higienos. Miestuose ir miesteliuose buvo rengiamos eisenos su plakatais „Kas nori ilgai gyventi – švarinasi“, „Mirtis blusoms, blakėms!“ Visuomenė buvo neabejinga ir politinėms aktualijoms. Iš istorinių nuotraukų matyti, kad Vilniaus krašto netektis buvo nuolat prisimenama: per šventes ir susibūrimus vaizduoti „gyvieji paveikslai“ – teatralizuotos scenos su Vilniaus simboliais. Kita vertus, žmones nuoširdžiai džiaugėsi valstybės laimėjimais. Pirmaisiais nepriklausomybės metais didžiulės minios išeidavo į gatves kas kartą sulaukus Lietuvos tarptautinio valstybės pripažinimo, 1939 m. džiaugėsi susigrąžinus Vilnių. Į šias akcijas buvo įtraukiami visi: nuo pradinių klasių mokinių, visada energingos studentijos, kariuomenės iki mažo miestelio bendruomenės narių. Pažvelgus į parodos nuotraukas aišku, kad visuomenės neabejingumas buvo užkrečiamas, o jo rezultatais džiaugtis galima ir dabar. Juk iš medelių, pasodintų per tarpukariu populiarias medžių sodinimo šventes, šiandien išaugo puikūs parkai ir miškai. Tarpukario Lietuvos visuomenės iniciatyvų masiškumas ir sėkmė rodo, kad susibūrusi tam tikram tikslui visuomenė yra pajėgi išspręsti galybę aktualių problemų. Paroda muziejaus sodelyje veiks iki 2017 m. spalio 31 d. Parodos kuratorė Justina Minelgaitė Projekto ir parodos organizatorė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Projekto vadovė Renata Mikalajūnaitė Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Projekto partneriai ir rėmėjai acionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Lietuvos centrinis valstybės archyvas Vytauto Didžiojo karo muziejus Parodos draugai Kėdainių krašto muziejus Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus Šiaulių „Aušros” muziejus Stanislovas Sajauskas