Fotografijų paroda „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“

Paroda veikia 2023 m. gegužės 13 d. – spalio 31 d. Šylant orui, mieste vis daugėja vasarą liudijančių ženklų: parduotuvių vitrinos puošiasi ryškiomis vasarinėmis suknelėmis, maudymosi kostiumėliais, o gatvėse vis dažniausiai ausį „užkabina“ studentų, moksleivių ir pavargusių darbuotojų pašnekesiai apie vasaros malonumus. Istorinės Prezidentūros muziejininkė istorikė Marija Navickaitė pasidomėjo, kaip tarpukariu kauniečiai mėgo atostogauti, kur vyko susigrąžinti „geros nuotaikos kapitalą“ bei „dvasine spėkas“ ir taip pasiruošti darbingam rudens bei žiemos sezonui. Apie visa tai pasakoja muziejaus sodelyje gegužės 13-ąją, Europos muziejų naktį, atidaryta fotografijų paroda „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Kaunui tapus laikinąja sostine, miestas augo ir klestėjo, kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, formavosi gana platus inteligentų bei miestiečių sluoksnis, kuris formavo naujus gyvenimo įpročius. Greitėjantis ir modernėjantis gyvenimo tempas ir vienas kitas atliekamas litas kišenėje diktavo atostogų poreikį ir madas. Dėl to, vos atšilus orams ir griausmingai nuaidėjus paskutiniam Valstybės teatro spektakliui, ištuštėdavo ne tik mokyklų suolai, bet ir miesto gatvės. Priklausomai nuo finansinių galimybių, vieni patraukdavo į sodybas kaime, kiti mėgaudavosi Kauno maudyklomis Aukštojoje Panemunėje, Lampėdžiuose ar Aleksote. Kiekvienais metais kauniečiams buvo įrengiami 9–12 viešųjų pliažų, kuriuose jie mėgdavo atsigaivinti karštą vasaros dieną arba pasilepinti „saulės tynėmis“ atostogų dienomis. Tačiau daugelis kultūrinio ir politinio elito atstovų atostogoms rinkosi sostine tituluotos Palangos paplūdimius, kurie viliojo grynu oru, saulės ir purvo voniomis bei pramogų pasauliu, vasarai iš Kauno persikeliančiu į Kurhauzą ir Basanavičiaus gatvę. Juk būtent Palanga viliojo galimybe čia vasarojančius sutikti visus tris Nepriklausomos Lietuvos prezidentus ir kiekvienos damos slaptą simpatiją – operos solistą Kiprą Petrauską! Ne veltui Kaune rezidavęs JAV konsulas Robertas V. Heingartneris vykdamas į Palangą rašė: „Įdomu pasižiūrėti, kur vasarą dingsta visas Kaunas“. Išgalintys keliauti toliau nei Palanga ir per metus sutaupę „daugiau pinigo“ patraukdavo pasižvalgyti po didžiuosius Italijos ir Prancūzijos kurortus, pasimėgauti Viduržemio jūros ir saulės teikiamais malonumais. Aktyvesnį poilsį mėgstantys kopdavo į aukštus Italiją, Austriją ir Šveicariją juosiančius Alpių kalnus ar grožėjosi atsiveriančiais vaizdais nuo greičiau pasiekiamų Tatrų kalnų viršūnių. Ar žinojote, kad Vincas Mikolaitis-Putinas savo populiariausią romaną pradėjo rašyti žvelgdamas į Viduržemio jūrą kūrybinių atostogų Nicoje metu? Aplankykite jau 17-ąją lauko fotografijų parodą Istorinės Prezidentūros sodelyje ir sužinokite apie kauniečių atostogų įpročius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje! Kauniečių atostogų pomėgius liudijančios archyvinės nuotraukos laukia lankytojų Istorinės Prezidentūros sodelyje nuo gegužės 13 d. Parodą „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“ galima aplankyti kasdien nemokamai nuo 8.00 iki 22.00 val. Paroda sodelyje veiks iki spalio 31 d. Norintiems ne tik pamatyti, bet ir išgirsti platesnį ir išsamesnį kauniečių atostogų pristatymą, galima užsisakyti ekskursiją su ekskursijų vadovu. Parodą organizuoja Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodos kuratorė – istorikė Marija Navickaitė. Parodos draugai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, J. Zikaro namai-muziejus, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, Adelės ir Pauliaus Galaunių namai-muziejus. Projekto informacinis partneris – „Kauno diena“.