Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje

Paroda veikia 2014 m. rugpjūčio 7 d. – 2015 m. vasario 22 d. 2014 metais minime Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Šioje parodoje pristatoma trumpa, tačiau bene dramatiškiausia Prezidento gyvenimo atkarpa – priverstinis pasitraukimas iš Lietuvos ir paskutinieji metai (1940–1944) praleisti egzilyje. 1940 metų  birželio viduryje į Kauną žengiant sovietų kariuomenės daliniams Prezidentas išvyko į Vokietiją. Palikdamas Prezidentūrą jis pasakė: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą“. A. Smetona tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti vadovaudamas egzilyje sudarytai Vyriausybei, nei tapdamas marionete sovietų rankose. Tuo metu daugelis žmonių šį žingsnį įvertinto kaip valstybės išdavystę. Ypatingai pasistengė sovietinės propagandos meistrai: karikatūriškai kelnes pasiraitojusio ir per Širvintos upelį brendančio Prezidento vaizdinys gana stipriai įsišaknijęs mūsų istorinėje atmintyje. Tačiau pasak Lietuvos pasiuntinio Londone Broniaus Balučio, pirmiausia Prezidentą A. Smetoną reikėjo pasveikinti, kad jam pasisekė laimingai „išsprukti“ paskutiniu momentu iš raudonųjų budelių nagų. Diplomatas B. Balutis 1941 metų gegužę rašytame laiške Prezidentui teigė: „Tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti, kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte. Mat nenusimanyta, su kuo reikalo turima. Estijos ir Latvijos Prezidentų likimas parodė, kad Tamstos nujautimas buvo teisingesnis ir laimingesnis, taip asmeniniu, taip ir valstybiniu požiūriu.“ Šiandien dauguma Lietuvos istorikų taip pat teigia, jog Prezidento pasitraukimas buvo drąsus ir savalaikis sprendimas. Istorinėje Prezidentūroje surengtoje parodoje pasakojama, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeimos nariai išvyko iš Lietuvos, kiek laiko truko jų klajonės po Europos šalis, kol galiausiai A. Smetona su šeima pasiekė Niujorko uostą. Eksponuojamose nuotraukose, ano meto spaudos iškarpose užfiksuota aktyvi ir labai įvairi Prezidento visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje: jis lanko lietuvių bendruomenes, skaito paskaitas, susitinka su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primena sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Nors prieš gaudamas vizą į JAV A. Smetona pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Prezidentu egzilyje. Nepaisant viešai rodomos pagarbos, buvo ir ne tokia šviesi Prezidento gyvenimo Amerikoje pusė: dalis JAV lietuvių A. Smetonai žėrė kaltinimus dėl diktato, pabėgimo iš Lietuvos, nesipriešinimo sovietams ir nenorėjo, kad jis dalyvautų politinėje veikloje. Aktyvią Prezidento veiklą pristabdė ir JAV Vyriausybė, kuriai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir tapus SSRS sąjungininke egzilyje veikiantis Lietuvos Prezidentas tapo kliuviniu. Visus A. Smetonos planus nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną kilęs gaisras, kurio metu jis žuvo. Mįslingos gaisro aplinkybės iki šiol kursto įvairius gandus. Kadangi per gaisrą name žuvo tik Prezidentas A. Smetona, o kiti namo gyventojai nenukentėjo, pasigirsta įtarimų, jog tai galėjo būti NKVD darbas. Parodoje pristatomas fotografijas ir to meto leidinius puikiai papildo 1981 metais JAV sukurtas filmas „Antanas Smetona“. Šiuos dokumentinius kadrus parodoje demonstruoti teisę suteikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Lankytojai pirmą kartą supažindinami ir su Smetonų šeimos narių likimais bei asmeninio albumo nuotraukomis, kuriomis pasidalino JAV gyvenantis A. Smetonos vaikaitis Vytautas Julius Smetona ir jo dukra Ann Marie Smetona. Parodoje eksponuojamos fotografijos, leidiniai ir dokumentai iš Istorinės LR Prezidentūros Kaune, VDU Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asmeninių V. J. Smetonos archyvų. Parodos kuratorė Dr. Ingrida Jakubavičienė Parodos dizainerė Jovita Jankauskienė Parodos organizatoriai Istorinė LR Prezidentūra Kaune Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodos partneriai VDU Lietuvių išeivijos institutas Lietuvos centrinis valstybės archyvas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Parodos organizatoriai dėkoja Vytautui Juliui Smetonai ir Ann Marie Smetonai