Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje

Paroda veikia 2013 m. liepos 4 d. – 2016 m. birželio 20 d. Šiuolaikinei visuomenei karštai diskutuojant apie šeimos koncepciją ir jos ateitį, parodos rengėjai pristato vieną iš Pirmosios Lietuvos Respublikos šeimos modelių — inteligentų šeimą. Tai veikliausia to meto visuomenės ląstelė, savo veikla ir gyvenimo būdu kūrusi standartus įvairiose gyvenimo srityse. Būtent dėl to pirmeiviškumo inteligentų šeima ir tapo įdomi parodos rengėjams. Jei tautinis ir pilietinis inteligentų susivokimas yra gana plačiai aptartas filosofų ir istorikų, tai kasdienybės istorija vis dar laukia savo tyrinėtojų. Ši paroda yra tik nedidelis bandymas pažvelgti į privačią lietuvių inteligentų namų erdvę ir patyrinėti materialiosios kultūros elementus. Kokie šeimos rate buvo valstybės vyrai ir moterys, kaip jie derino atsidavimą Tėvynei, tautai, savo darbui ir šeimai, kaip jie auklėjo vaikus, kokius tikslus jiems kėlė, kokius lūkesčius į juos dėjo – daugybė klausimų, į kuriuos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Parodos rengėjai, ieškodami atsakymų, inteligentų kasdienio gyvenimo vaizdinį bandė sudėlioti kaip mozaiką – iš atsiminimų, laiškų, fotografijų, to meto spaudos bei išlikusių buities artefaktų. Inteligentas, šeima, šeimos buitis, vaikų auklėjimas ir laisvalaikis – pagrindinės parodos temos. Parodos rengėjai išryškino esmines tarpukario lietuvių inteligentų šeimų savybes: pilietiškumą, patriotizmą, pasiaukojimą, aukštą moralę ir kultūrą. XX a. 3 deš. susiformavęs naujas požiūris į vaiką, į vaikystės pasaulį leidžia kitaip pažvelgti į šiandien norma tapusius vaikų ugdymo standartus. Lankytojai supažindinami su tuometiniais moderniais vaikų auklėjimo metodais, žaislais, besiformuojančiu požiūriu į vaiką kaip į mažą asmenybę bei į vaikystę kaip labai svarbų amžiaus tarpsnį. Lankytojai taip pat pamatys dalelę inteligentų šeimos buities, susipažins su atsiradusiomis naujomis vartojimo tendencijomis, madomis, reklama, modernaus tautinio stiliaus apraiškomis namų interjere. Parodoje pristatomas ir inteligentų šeimų laisvalaikis, kuris dažniausiai buvo skirtas racionaliems tikslams. Inteligentų laisvalaikio užsiėmimai turėjo šviečiamąją, tautiškumo, bendruomeniškumo ugdymo, taip pat fizinio, protinio bei emocinio poilsio funkcijas. Inteligentai savo laisvą laiką leisdavo rinkdamiesi kultūrines pramogas, sportuodami, keliaudami po Lietuvą ir pažindami gyvąją gamtą bei istorinio paveldo vietas, taip pat rūpindamiesi savo sveikata. Parodos kūrėjai nesiekė pristatyti visų Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentų šeimų. Pasirinktos politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų, akademinio pasaulio atstovų, diplomatų, karininkų, medicinos darbuotojų, pedagogų, menininkų šeimos – Smetonų, Stulginskių, Grinių, Tūbelių, Vailokaičių, Venclauskių, Galaunių, Darių, Lozoraičių, Šalkauskių, Čarneckių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Ivanauskų, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų ir kt. – reprezentuoja inteligentų šeimų kasdienybės vaizdinį. Apsilankę parodoje ne tik išvysite akimirkas iš šių šeimų gyvenimo, bet ir sužinosite, kaip atrodė pirmieji elektriniai buities prietaisai, kuo puošėsi tėčiai ir mamos, kokius saldumynus mėgo jų vaikai, kur visa šeima vykdavo atostogauti. Pamatysite, kokią vestuvinę dovaną dukrai Marijai įteikė Antanas ir Sofija Smetonai, kaip atrodė kūdikio vystymo stalelis ir vaikiškos svarstyklės. Galėsite išmokti taisyklių, kuriomis vadovavosi tarpukariu rašiusieji romantiškus meilės laiškus ir pasitikrinsite, ar atitinkate pažinčių skelbimuose pageidautas tobulo sutuoktinio savybes. Visuomenė taip pat buvo įtraukta į šios parodos rengimą. Žmonės buvo kviečiami pagerbti savo artimuosius – į Istorinę Prezidentūrą siųsti ar atnešti savo šeimų nuotraukas (iš 1918 – 1940 m. laikotarpio), kuriomis beveik du metus galės grožėtis visi muziejaus lankytojai. Į kvietimą pasidalinti šeimos nuotraukomis atsiliepė nemažai žmonių, kurie mielai sutiko prisidėti prie parodos rengimo. Iš savanoriškai atneštų ir iš žymių tarpukario inteligentų šeimų surinktų nuotraukų susidarė gražus ir skaitlingas rinkinys – virš 1100 nuotraukų. Parodos rengėjai dėkoja visoms šeimoms, kurių atneštos fotografijos papildė ir atskleidė naujų inteligentų šeimos gyvenimo aspektų. Parodoje eksponuojami daiktai ir ikonografinė medžiaga iš Istorinės LR Prezidentūros, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio namų-muziejaus, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus, A. ir P. Galaunių namų, J. Zikaro memorialinio muziejaus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus, Žaislų muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus,  Lietuvių literatūros ir meno archyvo, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus, Ukmergės kraštotyros muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus. Taip pat iš privačių kolekcijų: Karolinos Masiulytės-Paliulienės, Danutės Vailionytės-Narkevičienės, Vidos Bartkienės, Audronės Vaitkutės, Eglės Vindašienės, Aušros Marijos Vilkienės, Juliaus Šalkauskio, Peter Kuhlmann, Ramūno Gulbino, Ramūno Janulaičio, Stanislovo Šimanausko, Jono Vaičenonio, Stanislovo Sajausko, Vytauto Miliuko, Vytauto Landsbergio, Juliaus Vytauto Smetonos, Algirdo Markūno ir kitų žymių tarpukario inteligentų šeimų palikuonių archyvų. Parodos organizatoriai Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodos mecenatė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Projekto partneriai Lietuvos centrinis valstybės archyvas Vytauto Didžiojo karo muziejus Šiaulių „Aušros“ muziejus S. Kymantaitės-Čiurlionienės namai-muziejus Žaislų muziejus M.ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus Projekto rėmėjai Kultūros rėmimo fondas Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas Kauno M. K. Čiurlionio Lions klubas Ypač dėkojame Daliai Palukaitienei Karolinai Masiulytei-Paliulienei Ramūnui Janulaičiui Algirdui Markūnui