„Mes prie Nemuno užaugę“ (lauko paroda)

2009 05 22 – 2009 10 31 Lauko paroda „Mes prie Nemuno užaugę“   - Ar jūs žinot, kas yra Kaunas?  - Netgi ir pirmos klasės gimnazistas pasakys, kad Kaunas yra laikinoji Lietuvos sostinė. [...]  Kaunas guli Nemuno ir Neries upių santakoje, 54°53'5 šiaurės platumoje, 21°32'47 į rytus nuo Paryžiaus meridiano, Kauno slėnyje, iš visų pusių apsuptame kalnais. Kalnai, kartu su plačiavagėmis Nemuno ir Neries upėmis, sudaro gražiausį gamtišką Kauno papuošalą, kokiu galėtų didžiuotis ir kokių labai nedaug turi išgarbinti Vakarų Europos miestai. Anksčiau Kaunas buvo mažutis miestelis, įsikūręs prie pat Nemuno ir Neries santakos, dabar toli nusitiesęs Panemuniais ir iš dalies Paneriu. Nebesutilpdamas slėnyje, pradėjo gatvių gatvėmis kopti į kalnus, nuo kurių viršūnių kiekvieno akim atsidengia žavinga miesto panorama. Edm. Dantas, Ar jūs žinot, kas yra Kaunas?, Diena, 1934 02 04. Gegužės 22 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune pakvietė į jau beveik tradicinį ir kasmetinį senųjų fotografijų parodos atidarymą. Kauno miesto dienos metu Prezidentūros sodelyje atidaryta paroda šiemet paskirta ilgametei miesto ir upių „bičiulystei“. Kauniečiams puikiai pažįstamų vietų senosios fotografijos parodoje ,,Mes prie Nemuno užaugę“ nukelia lankytojus į laikinosios sostinės laikus, kai upės buvo neatsiejamos nuo miesto gyvenimo: ant vandens ir šalia jo žmonės dirbo, ilsėjosi ir pramogavo. Istorikė, parodos kuratorė Vilma Akmenytė pasakoja apie miesto ir upių sugyvenimą Kauno kaip laikinosios sostinės laikotarpiu: Miestas ir upės. Upė mieste – ar tai tik gražaus miesto kraštovaizdžio dalis? Dauguma ilgus šimtmečius skaičiuojančių Lietuvos ir ne tik Lietuvos miestų yra įsikūrę būtent prie upių. Kadaise upės užtikrindavo miesto gyvavimą, jos virto pagrindiniais keliais atvykstantiems į miestą, ypač pirkliams. Prekyba – esminis miesto ir kaimo skirtumas, ypač senaisiais laikais. Neatsitiktinai Kauno ir upių bendradarbiavimas prasidėjo viduramžiais. Dabar atvažiuodami į miestą iš Aleksoto ar Vilijampolės stebimės fantastišku Kauno senamiesčio vaizdu. Ar dažnai pagalvojame, kad tik nuo XX a. 4 deš. nusistovėjo susisiekimas tarp Kauno miesto, įsikūrusio Žaliakalnio slėnyje, ir Aleksoto bei Vilijampolės. Ar galime įsivaizduoti, kad anuomet kiekvienas pavasaris kėlė grėsmę susisiekimui, o arčiau Nemuno ar Neries gyvenę kauniečiai baugščiai klausėsi ledo girgždesio? Anuomet juokauta, kad pavasarį Nemunas atsikrato ledais, o gyvenę arčiau Nemuno – savo turtu. Dar ir dabar ne vieno kauniečio šeimoje sklando pasakojimai apie potvynius, o kai kurių miesto pastatų sienos pažymėtos ženklais liudijančiais potvynių vandens lygį. Ar nenustebs Laisvės alėja žingsniuojantis miesto svečias pamatęs ant centrinio pašto pastato 1946 m. potvynio žymą? Rodos, kad anuomet praversdavo ir valtis. Tačiau šiurpią pavasario realybę keisdavo smagesni ir linksmesni vasaros džiaugsmai. Ar daug kas dabar žino, jog laikinosios sostinės laikais, dabar kone pačiame miesto centre, būta ne vieno pliažo. Santaka – vienas populiaresnių pliažų, o Karmelitų pliažas kaitino dorovės sergėtojų aistras, raginusių atskirti moterų ir vyrų pliažus. Dalis kauniečių netgi protestavo prieš Nemuno vardo suteikimą vienai iš paupio gatvių, kuri garsėjo ne itin gera reputacija. Nemuno prieplaukos barai taip pat buvo pagarsėję kaip pernelyg laisvo elgesio salos Kauno mieste. Neatsiejama anuometinio Kauno portreto dalis – garlaiviai. Dabar vėlgi sunkiai įsivaizduojame jų mastelius, plaukiojimo maršrutus ir tankumą. O anuomet patogiausias susisiekimas vasaros metu tarp Kauno ir Klaipėdos buvo būtent garlaiviais. Garlaiviais ūkininkai vykdavo į Kauno turgus parduoti užaugintų gėrybių, mažesnių miestelių gyventojai traukdavo miestan ieškodami sostinės advokato konsultacijos. Patogus susisiekimas ir XX a. 4 deš. ūgtelėjusi garlaivių kompanijų konkurencija skatino keliavimą upėmis. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos puikiai tai atspindi. Parodos partneriai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus prof. Stanislovas Sajauskas Parodą iš dalies remia Kultūros rėmimo fondas Kauno miesto savivaldybė