Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)

Paroda veikia 2016 m. liepos 1 d. – 2018 m. vasario 4 d. Artėjant Lietuvos Respublikos šimtmečiui Istorinė Prezidentūra kviečia pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai. Nuo liepos 1 d. muziejuje veikia paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“ Pirmojoje salėje pristatomas tarpukario valstybės švenčių ir poilsio dienų kalendorius bei jo kaita. Pagrindinė valstybinė šventė metuose buvo viena, tačiau jos data keitėsi (vasario 16, gegužės 15, rugsėjo 8). Šioje salėje lankytojai sužino apie kalendoriuje įrašytų švenčių ritualus ir kaip jie kito. Šventinių kortų kaladę papildo valstybinės reikšmės minėjimai, rengti sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto sukilimui ir prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti – ir spalio 9-ąją – Vilniaus gedulo dieną. Šios dvi datos nebuvo įtrauktos į švenčių ir poilsio dienų sąrašą, tačiau tapo kertiniais tautinės ideologijos akmenimis – apie tai lankytojams pasakoja antrosios salės ekspozicija. Dėl XX a. 4 dešimtmečio pradžioje sustiprėjusio autoritarinio valdymo 1934 m. rugsėjį buvo ypač pompastiškai paminėtas Prezidento Antano Smetonos 60-metis – jubiliejaus renginiai pristatomi trečiojoje parodos salėje. Nuo 4 dešimtmečio pagrindinės valstybinės metinės šventės energija buvo sukoncentruota į Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – rugsėjo 8-ąją. Visus 1930-uosius sėkmingai švęstų jubiliejinių Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių renginių istoriją lankytojai išvysta ketvirtojoje parodos salėje. Taip pat sužino, kaip surinkti milijoną litų, ir gali išbandyti jėgas žaidime – kartu su Vytautu Didžiuoju pakeliauti per Lietuvą. Pirmą kartą nuo 1930 m. parodos lankytojai turi unikalią galimybę pamatyti Vytauto Didžiojo paveikslą, jubiliejiniais metais apkeliavusį visą Lietuvą. Taip pat galima apžiūrėti originalius sveikinimus ir dovanas, įteiktus Prezidentui Antanui Smetonai jubiliejaus proga. Lankytojai išvys Vilniaus pasą ir galės patyrinėti kaip minutes be istorinės sostinės skaičiavo laikrodis „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Taip pat lankytojai nustebs pamatę pirminį Juozo Zikaro skulptūros „Laisvė“ projektą – originalus ir brangus sumanymas liko tik gipsinėje išliejoje. Parodoje spindi aukščiausi valstybės apdovanojimai ir apie aktyvų visuomenės dalyvavimą pasakoja patriotiškos visuomeninių organizacijų vėliavos. Parodą pagyvina archyviniai vaizdo kadrai iš 1925, 1928 ir 1930 metų valstybės švenčių. Rengėjai tikisi, kad ši paroda padės suvokti, jog šventėse reikia ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti jas rengiant savo mieste, bendruomenėje ar su bendraminčiais. Gal šių dienų pavadinimas „valstybinė šventė“ sukuria tam tikrą barjerą ir valdiško reguliavimo pojūtį, tačiau nuotraukose ir videofilmuose užfiksuotos dalyvių emocijos leidžia teigti, jog net ir oficialūs minėjimai vienija žmones, padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina domėtis šalies istorija, suprasti ją ir didžiuotis savo Tėvyne. Parodos rengėjai Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Projekto vadovė Renata Mikalajūnaitė Parodos kūrybinė grupė Justina Minelgaitė Ingrida Jakubavičienė Rita Škiudienė Parodos partneriai Lietuvos centrinis valstybės archyvas Vytauto Didžiojo karo muziejus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Parodos bičiuliai Šiaulių „Aušros“ muziejus Kauno apskrities archyvas Lietuvos jūrų muziejus Kupiškio etnografijos muziejus Raseinių krašto istorijos muziejus Geranoriškai pasidalino asmeniniais archyvais Romualdas Beniušis Kęstutis Demereckis Stanislovas Sajauskas Antanas Skaisgiris Virginija Skučaitė Audronė Vaitkutė Romas Vilkelis Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos kultūros taryba Grafiniai parodos sprendimai Lilija Karnišovaitė- Gylienė Jovita Jankauskienė Gamybiniai sprendimai Remigijus Gylys Tekstų redagavimas Renata Endzelytė Vertimas į anglų kalbą Armandas Rumšas