Svietelio marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922 – 1936 m. (lauko paroda)

Paroda muziejaus sodelyje veikia 2012 m. gegužės 19 d.  – 2012 m. spalio 31 d.  Tradiciškai, Kauno miesto dienų metu, Istorinė Prezidentūra Kaune miesto gyventojams ir svečiams pristatė senųjų fotografijų parodą. Muziejaus sodelyje atidaryta paroda „Svietelio  marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922 – 1936 m.“ šiemet pasakoja apie laikinojoje sostinėje Pirmosios Lietuvos Respublikos metu rengtas žemės ūkio ir pramonės parodas, sutraukdavusias minias lankytojų iš visos šalies. Valstybiniu mastu buvo pasistengta, kad eksponuojamos bendrovių naujovės ir produkcija ne tik skatintų lankytojų smalsumą, bet ir akivaizdžiai kalbėtų apie Lietuvos ūkio ir pramonės pažangą. Parodoje Istorinės Prezidentūros sodelyje eksponuojama 16 didelio formato archyvinių fotografijų, kuriose akimirkos iš iškilmingų Žemės ūkio ir pramonės parodų atidarymų, lankytojų įvairovė nuo Prezidento iki provincijos žemdirbio, turtingos paviljonų ekspozicijos, veislinių ūkio gyvulių ir paukščių demonstracijos, netgi Kalėjimų paviljonas. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Pirmosios Respublikos laikotarpiu buvo laikomos didžiuliu įvykiu visos Lietuvos mastu. Joms buvo ruošiamasi iš anksto: statomi paviljonai, puošiama Parodų aikštė ir visas miestas, o visų sričių – politikos, verslo, meno ir kultūros – atstovai buvo įtraukti į paruošiamuosius darbus. Žmonės iš visos Lietuvos, metę savo darbus, važiavo lankyti parodos. Tuometinės parodos savo mastu ir svarba turbūt prilygintinos Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais. Kaune įvyko 8 parodos (1922, 1923, 1924, 1925, 1928, 1930, 1935 ir 1936), dar dvi vyko Šiauliuose (1926) ir Klaipėdoje (1927). Pirmųjų parodų tikslas buvo įvertinti Lietuvos ūkio ir pramonės pažangą, supažindinti su naujovėmis, o vėlesniais metais buvo daugiau skatinamas įmonių konkurencingumas bei vartojimas. Jeigu pirmosios parodos pramonės sektoriuje dominavo užsienio firmos, tai jau antrojoje parodoje ėmė vyrauti lietuviškos įmonės, o 1936 m. parodoje iš viso buvo uždrausta dalyvauti užsienio firmoms. Minėtos parodos buvo ne tik žemės ūkio ir pramonės gaminių, technikos ir naujų technologijų pristatymas, tačiau ir erdvė reikštis to meto dailininkams tautodailės, amatų, dailiosios pramonės, fotografijos ekspozicijose, taip pat apipavidalinant parodos paviljonus, kuriant reklamas. Parodų metu laikinojoje sostinėje ypač suaktyvėdavo miesto gyvenimas: muziejai, prekybos ir apgyvendinimo įstaigos sulaukdavo daugiau klientų, būdavo kviečiami teatrai iš kitų miestų, ruošiami įvairūs klounų pasirodymai, sporto renginiai, pristatomos menininkų darbų parodos. 1924 ir 1930 metais kartu su Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda vyko ir dainų šventės. Kartais Lietuvos žemės ūkio ir prekybos parodos buvo siejamos ir su svarbiais valstybei įvykiais. Ypač iškilmingos jos buvusios 1928 m., švenčiant Lietuvos  nepriklausomybės 10-metį ir 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metų sukaktį, kuomet net pati paroda pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Parodos sutraukdavo minias lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, buvo organizuojamos specialios mokinių, įvairių draugijų ir kitokios ekskursijos. Be savo praktinės paskirties – visuomenę supažindinti su šalies ekonomine pažanga, naujausia žemės ūkio technika, pramonės perspektyvomis, pristatyti naujas technologijas, pasidalinti žiniomis – šie renginiai turėjo ir kitų tikslų. Pavyzdžiui, rengiant 1923 m. parodą turėta ir diplomatinių siekių – užmegzti ryšius tarp susijungusios Klaipėdos ir Lietuvos bei užsieniui pristatyti Klaipėdą kaip Lietuvos dalį. O paprastiems lankytojams tai buvo kultūringų susitikimų ir pasilinksminimų vieta. Parodos globėjas Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Parodos organizatorius Istorinė LR Prezidentūra Kaune Parodos partneriai ir rėmėjai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Kultūros rėmimo fondas Lietuvos Centrinis valstybės archyvas KTU biblioteka Kauno apskrities viešoji biblioteka Aleksandro Stulginskio universitetas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvos nacionalinis muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Už pagalbą rengiant parodą taip pat dėkojame Antanui Burkui Anatolijui Čiupkovui prof. Algimantui Miškiniui